Iškasė moterų ir vaikų kaulus
Kasinėjimus Senamiesčio gatvėje pradėję archeologai atvėrė pirmąsias Panevėžio kapines. Pasirūpinti prieš keletą metų šioje vietoje statybininkų atkastais palaikais nesugebėję Savivaldybės paveldosaugininkai yra aiškinę, esą žemės paviršiuje mėtosi ne žmonių, o raguočių kaulai.
Savaitę triūsianti Kultūros paveldo akademijos archeologė Asta Gerbutavičiūtė skaičiuoja atkastus dešimties žmonių palaikus. Pirminiais duomenimis, pora jų – maždaug 30-mečių moterų bei keli vaikų kapai. Iškasti palaikai kol kas sukrauti į maišus ir saugomi šalia esančio M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus patalpose. Vėliau kaulus tyrinės antropologai.
Nors kasinėjamas sklypas – už paveldosaugininkų brėžiniuose nurodomų pirmųjų Panevėžio kapinių ribų, tačiau, archeologės teigimu, galima spėti, kad jos užėmė didesnę nei iki šiol manyta teritoriją. Taip pat neatmetama, kad iškastieji palaikai – žmonių, dėl įvairių priežasčių kadaise palaidotų už kapinių tvoros.
Ieškos bažnyčios liekanų
Kol kas sunku įvardyti, kuriame amžiuje palaidoti iškastieji palaikai. Tikslų laikotarpį padės nustatyti restauruotos vienoje kapavietėje rastos monetos.
„Amžiaus spektras – gana platus. Kapinės šioje vietoje pradėtos eksploatuoti nuo 16-ojo a. Gali būti, kad iškasti palaikai siekia kapinių pradžią. Tačiau žmonės pasakojo, kad net pokariu čia buvo laidojama“, – pasakojo A.Gerbutavičiūtė.
Palaikai atkasami maždaug 90 cm gylyje, nors, anot archeologės, laidota mažiausiai 1,5 metro duobėse. A.Gerbutavičiūtė spėja, kad žemės sluoksnis sumažėjo dėl per daugelį metų šioje vietoje vykusių statybų.
Archeologė pripažįsta nesistebinti valdininkų iškelta versija, esą namą statantiems statybininkams atsivėrė ne žmonių kapinės, o galimos skerdyklos liekanos – raguočių kaulai.
„Iš mūsų rastų kaulų vieną procentą sudaro gyvulių. Šiame sklype nuo seno gyveno žmonės, logiška, kad suvalgę mėsą turėjo išmesti kaulus“, – teigė A.Gerbutavičiūtė.
Archeologė planuoja ištirti daugiau nei 400 kvadratinių metrų sklypą. Savivaldybės biudžetui archeologiniai tyrinėjimai kainuos apie 27 tūkst. litų. Planuojama, kad darbai truks mėnesį. A.Gerbutavičiūtė neatmeta, kad gali būti rasta ir pirmosios Panevėžio katalikiškos bažnyčios liekanų.
Radinį norėta nuslėpti
Archeologų pradėtoje kasinėti statybvietėje žmonių palaikai mėtėsi trejus metus. Visą tą laiką Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas negalėjo sutarti, kuriai institucijai priklausytų pagerbti mirusius protėvius – iškasti ir perlaidoti.
Nedaug trūko, kad kelis šimt-mečius žemėje išgulėję žmonių kaulai būtų paniekinti.
Mįslė, kas palaidotas Senamiesčio g. vos už kelių žingsnių nuo buvusios pirmosios Panevėžio bažnyčios, užminta 2009-ųjų pavasarį individualaus gyvenamojo namo pamatus klojusiems statybininkams dešimties arų sklype išrausus kaulus.
Tačiau apie makabrišką radinį paveldosaugininkams pranešė ne statybininkai ir net ne kylančio namo savininkai, o susirūpinę gatvės senbuviai.
Kadangi Senamiesčio gatvė įrašyta į miesto istorinės dalies teritoriją, leidimą statyboms Savivaldybės architektas galėjo išduoti tik pritarus Kultūros paveldo departamento Panevėžio padaliniui. Tačiau jis buvo išduotas apeinant paveldo apsaugos specialistus.
Šiems atsitiktinai sužinojus apie išraustas kapines, statybos darbai buvo sustabdyti, o Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas įsileido į teismų maratoną.
Kol dvi valstybės institucijos bylinėjosi,
palaikai mėtėsi statybvietėje. Savivaldybės paveldo specialistai buvo iškėlę versiją, neva iki teismų atvedusias aistras įplieskę senamiestyje rasti kaulai gali būti ne istorinėse kapinėse palaidotų protėvių, o raguočių. Netgi svarstyta, ar šioje vietoje kadaise negalėjusi veikti skerdykla.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 14 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. A.Gerbutavičiūtės teigimu, iš dešimties atkastų palaikų pora galėtų būti maždaug 30-mečių moterų bei keli – vaikų.
