Respublikinės Panevėžio ligoninės administracijai nesiseka tesėti pažadų prikelti Likėnų reabilitacijos ligoninę naujam gyvenimui. Šiais metais nepavykus panaudoti valstybės skirtų 450 tūkst. eurų daliai Likėnų ligoninės pirmojo korpuso palatų remontuoti, pinigus teko grąžinti atgal į biudžetą.
Likėnų ligoninės pirmajame korpuse gyvenimo ir gydymosi sąlygos kai kuriems ligoniams sukelia šoką. U. Mikaliūno nuotr.
Dauguma po operacijų ir sunkių ligų sustiprėti į Likėnus atvykstančių ligonių nepaiso prastų gyvenimo sąlygų nerenovuotame korpuse. Tačiau kai kuriems gūdų sovietmetį menančios patalpos sukelia šoką.
Vakar iš Likėnų po ilgos reabilitacijos grįžusi panevėžietė Dalia Trumpickienė juokavo, kad išrūkusi iš neremontuoto korpuso jautėsi tarsi išėjusi į laisvę iš belangės. Moters teigimu, ji ir dar viena ligonė iš Panevėžio buvo paguldytos net ne į palatą, o sandėliuką primenančią tamsią patalpą su mažyčiu langeliu.
„Joje buvo sukrauta lovos, stalai, kėdės. Mano „palatos“ kaimynė tas dvi dienas verkė, aš bandžiau juokauti – juk ne kalėjimo gavome, vis tiek kada nors išleis“, – „Sekundei“ pasakojo D. Trumpickienė.
Panevėžietė į Likėnus buvo atvežta greitosios pagalbos automobiliu iš Panevėžio ligoninės, kur dvi savaites gydėsi po stuburo operacijos. Likėnus reabilitacijai ji pasirinko todėl, kad jie arčiausiai Panevėžio, kur gyvena jos artimieji, be to, anksčiau ten besigydę pažįstami atsiliepė kaip apie gerą kurortą.
Ją ir dar vieną tuo pačiu greitosios automobiliu iš Panevėžio atvežtą ligonę minėtoje tamsioje patalpoje apgyvendinę medikai paaiškino, kad visos palatos tiek nerenovuotame, tiek atnaujintame korpuse užimtos. Pasak D. Trumpickienės, jiedvi tamsiojoje praleido dvi paras. Pirmąją parą pacientės valgyti negavo.
„Iš ligoninės mus išvežė nespėjusias papusryčiauti. Tačiau blogiausia, kad negalėjome gauti net vandens. Iš čiaupo bėgantis vanduo buvo nemalonaus specifinio kvapo, o mineralinio, kurį mums davė, nepriėmė organizmas. Laimė, kitą dieną vienas vyriškis pasisiūlė nupirkti įprasto mineralinio vandens“, – pasakojo moteris.
Cepelinai iš daržovių
D. Trumpickienės likimo draugė, kuriai po operacijos dar nebuvo išimtos siūlės, puolė į neviltį. Ponia Dalia bandė nedramatizuoti situacijos, guodėsi, kad tai laikina.
Po dviejų parų abi ligonės buvo pervežtos į renovuotą korpusą ir apgyvendintos dvivietėse palatose su tualetu, dušu, televizoriumi. D. Trumpickienės teigimu, čia gyvenimo sąlygos buvo puikios, patogu, nes procedūros vietoje.
Pacientė gyrė personalą dėl gebėjimo maloniai bendrauti ir kokybiškų procedūrų. Tačiau maistas esą buvęs pasibaisėtinas.
Panevėžietė D. Trumpickienė tvirtina, kad dvi paras jai su dar viena paciente teko praleisti panašioje į sandėlį patalpoje.
Pensininkės teigimu, ji visą laiką buvo maitinama beveik vien įvairių pavidalų daržovėmis bei vandeningomis sriubomis, nors virškinimo trakto bėdų neturi.
„Duodavo tokius sustumtinius iš šaltų makaronų, manų košės ar vandenyje virtų kopūstų. Cepelinai ir tie būdavo iš daržovių“, – tvirtino moteris.
Panevėžietė pastebėjo, kad vieną savaitę maistas būdavo šiek tiek geresnis, kitą – vėl labai prastas. Moters teigimu, maistą peikė ne ji viena, bet žmonės valgė, nes neturėjo kitos išeities – alkanas nebūsi.
Tiesa, dvi dienas per savaitę prie naujojo korpuso stabtelėdavo automobilinė parduotuvė, kur buvo galima nusipirkti vaisvandenių ir užkandžių.
D.Trumpickienės nuomone, Panevėžio ligoninė, siųsdama pacientus į Likėnus, turėtų įspėti, kad nerenovuotame korpuse teks gulėti seniai remonto nemačiusiose, mažytėse palatose susikišus.
„Jeigu Likėnuose tuo metu nėra vietų, tai ligonių visai neturėtų vežti, o ne atgabenę kišti į sandėlius“, – teigė ji.
Skurdi aplinka ne visus šokiruoja
Likėnų reabilitacijos ligoninės pirmajame nerenovuotame ir antrajame atnaujintame korpuse yra po 50 vietų. Pasak Panevėžio ligoninės Likėnų filialo – reabilitacijos ligoninės administratorės Editos Garnytės, spalį įstaigoje buvo pikas – ligoninė buvo sausakimša. Dėl vietų stokos kai kuriuos ligonius parai ar dviem tekdavo guldyti į keturių lovų tamsią palatą, kol atsiras vietų kitose.
„Tai tikrai ne sandėlis, ten nėra sukrautų daiktų, tačiau palata tikrai nejauki. Kai tik atsiranda vieta, ligonį iš karto iškeliame“, – „Sekundei“ tvirtino E. Garnytė.
Administratorė patvirtino, kad pirmajame korpuse vidus iki šiol neremontuotas, išskyrus vonių patalpas. Taip pat nerenovuota ir pastato išorė, tik stogas ir langai pakeisti.
Neremontuotame korpuse dažniausiai guldomi sunkiai judantys ar nejudantys ligoniai, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra. Šiame korpuse dirba slaugytojų padėjėjos, kurios, be kita ko, nuveža ir parveža į ir iš procedūrų.
Procedūrų kabinetai yra ir pirmame, ir antrame korpuse, kai kurios procedūros analogiškos, kai kurios skiriasi.
Antrajame, atnaujintame, viešbutį primenančiame korpuse pacientai gyvena po du rakinamose palatose su visais patogumais. Reabilitacijai atsiųsti ligoniai už geras gyvenimo sąlygas neturi primokėti, išskyrus už vienvietę palatą.
„Senajame korpuse sąlygos gerokai prastesnės, tačiau nėra nei šalta, nei nemalonių kvapų. Pacientai, kuriems svarbiausia gera priežiūra, o ne sienų grožis, nesiskundžia“, – sakė E. Garnytė.
Tausoja ligonių skrandžius
Likėnų reabilitacijos ligoninės administratorė neslepia, kad sulaukia pacientų skundų dėl maisto. Pasak jos, vieni netoleruoja vienų produktų, kiti – kitų, vieniems maisto pakanka, kitiems – mažai. Per parą vienam ligoniui maitinti skiriama 2,32 euro. E. Garnytės teigimu, už tokią sumą pacientai neturėtų tikėtis restorano maisto. Kita vertus, reabilitacijos ligoninėje maistas dietiškas – nėra keptų, o tik virti ar garuose troškinti patiekalai, nekaloringos sriubos, mėsa – daugiausia paukštiena.
Ponios D. Trumpickienės minėti cepelinai iš daržovių, pasirodo, yra iš daržovių ir kruopų, kopūstų, bulvių, morkų ir ryžių pagaminti maltiniai, apvolioti džiūvėsėliuose.
Likėnų ligoninės virtuvėje šeimininkauja ne jos privati įmonė, o savi darbuotojai. E. Garnytė neneigė, jog pirmą dieną į ligoninę atvykę pacientai negauna pietų. Personalas esą nežino, kiek tą dieną atvyks ligonių – dvi dešimtys ar keli, todėl papildomai patiekalų negamina. Pietus gauna tik diabetu sergantys ligoniai, o vakarienei lėkštę sriubos – visi.
Šiais metais turėjo būti suremontuota dalis pirmojo korpuso patalpų, tačiau darbai net neprasidėjo.
Koją pakišo statybininkų skundai
Likėnų reabilitacijos ligoninės pirmojo korpuso renovacija buvo suplanuota penkiais etapais. Užbaigus pirmąjį – vonių patalpų remontą, turėjo būti pradėtos remontuoti vidaus patalpos.
Pastaruosius devynis mėnesius Panevėžio ligoninei laikinai vadovavusi Violeta Smilgienė sakė, kad iš Valstybės investicijų programos gegužę buvo gauta 450 tūkst. eurų. Ligoninė juos turėjo panaudoti iki lapkričio pabaigos. Buvo paskelbtas konkursas darbams pirkti, tačiau konkurso dalyviams pradėjus jį skųsti, nutrauktas.
„Buvo akivaizdu, kad nespėsime panaudoti lėšų. Todėl nutraukėme konkursą, o pinigus grąžinome Sveikatos apsaugos ministerijai, t. y. atgal į valstybės biudžetą“, – kalbėjo V. Smilgienė.
Jos žiniomis, panaši situacija buvo ir 2014 metais, tačiau jos ji negali komentuoti, nes tuo metu įstaigai nevadovavo.
Vakar „Sekundei“ nepavyko pasikalbėti su ligoninės direktoriumi Ivanu Dorošu – jis buvo išvykęs. Įstaigos atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Riaubiškis sakė, kad direktorius labai susirūpinęs dėl sustojusių Likėnų reabilitacijos ligoninės darbų ir aiškinasi priežastis.
Po devynių mėnesių pertraukos I. Dorošas į darbą Panevėžio ligoninėje grįžo tik praeitą savaitę ir susipažįsta su finansine įstaigos situacija. Vadovas nuo pareigų buvo nušalintas dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su įstaigos statybos ir remonto darbais, medicinos įrangos pirkimu, ir kyšių ėmimo. Panevėžio apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neskaidrių jo veiksmų.
Inga SMALSKIENĖ
