Papildomos rankos gražinant miesto viešąsias erdves, padedant senelių ar vaikų globos namuose visada reikalingos. Viena iš galimybių pasinaudoti nemokama darbo jėga – viešieji darbai. Jais pakeistos bausmės kai kuriems nuteistiesiems ar neturintiesiems pinigų sumokėti baudas. Tik tokie darbininkai nėra patrauklūs darbdaviams, neva dėl jų daugiau vargo nei naudos. Tačiau kai kurios įstaigos džiaugiasi ir tokia paspirtimi.
D.Kriščiūnienė patenkinta nuteistųjų darbu – kai į mokyklą atvežė net keturis furgonus paaukotų baldų, jie net suprakaitavę viską sunešiojo.
Išsigelbėjimas ar vargas?
Kasmet įvairiomis administracinėmis baudomis bausti panevėžiečiai, neišgalintys susimokėti, kreipiasi į teismą, kad jos būtų pakeistos viešaisiais darbais. Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos tyrėja Solveiga Driskuvienė, vien per praėjusius metus jų įstaiga gavo 439 nutarimus baudą pakeisti viešaisiais darbais. Šiuo metu yra 41 nutarimas ir paskirta 4330 valandų nemokamų viešųjų darbų. Tačiau norinčiųjų priimti tokius darbininkus – nedaug. Tik policijos Logistikos skyrius ir „Sos vaikai“ Šeimos namai visada atveria savo duris norintiesiems už baudą padirbėti.
Kitos biudžetinės įstaigos ar ne pelno siekiančios organizacijos papildomos nemokamos darbo jėgos prašo tik per vasaros sezoną.
S. Driskuvienė svarsto, kad norinčiųjų pasinaudoti nemokamais darbininkais būtų daugiau, jeigu būtų leidžiama tai daryti ir privačioms verslo struktūroms.
„Dažniausiai viešuosius darbus renkasi iš mūsų pasiūlyto sąrašo, bet gali pasirinkti ir kitą norimą vietą, jeigu jų netenkina sąlygos, pavyzdžiui, jeigu žmogus gali dirbti tik savaitgaliais ar vakarais“, – paaiškino S. Driskuvienė.
Pagrindinė problema yra ta, kad net ir išvengę baudos ir ją pakeitę viešaisiais darbais žmonės stengiasi nuo jų išsisukti. Būna, kad ateina pasiimti siuntimą dirbti, bet taip ir nepasirodo arba po pirmosios darbo dienos pradingsta kelis mėnesius, mat paskirtas valandas reikia atidirbti per dvejus metus. Tačiau piktybiškai vengiantieji darbo po kiek laiko sulaukia teismo sprendimo, kad privalantys sumokėti paskirtą baudą.
„Visokių žmonių būna, tad ir darbdavių atsiliepimai įvairūs: vieni kratosi bet kokių darbininkų iš viešųjų darbų programos, o kiti lieka taip sužavėti atsiųstuoju, kad jį įdarbina“, – pasakojo policijos tyrėja.
Menkas našumas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus, kuris visus metus priima viešuosius darbus už baudas norinčiuosius atlikti, vedėjas Alvidas Kuodžius teigė, kad iš tokių darbininkų naudos beveik nėra. Juos reikia aprūpinti ir įrankiais, ir pirštinėmis, aprodyti teritoriją, nurodyti, kur pilti šiukšles, nuolat prižiūrėti, pagaliau pasirūpinti jų saugumu, tačiau darbo našumas gana menkas.
„Didesnis vargas negu nauda. Esame atsakingi už jų saugumą, tad neprašysi, pavyzdžiui, lipti ant stogo ir jį sutaisyti, o aplinką tvarkyti ne visada reikia“, – sakė A. Kuodžius.
Jo teigimu, kiekvieną mėnesį įstaigoje, priklausomai nuo sezono, dirba nuo kelių iki dešimties tokių darbuotojų. Būna ir labai stropių, kurie atidirba kiekvieną minutę, bet dauguma vieną dieną pasirodo ir dingsta.
„Mūsų teritorija nėra didelė, tad ir darbų daug pasiūlyti negalime, bet jeigu tuos žmones būtų galima įdarbinti tvarkyti miesto viešąsias erdves, manau, naudos turėtų visi“, – mano A. Kuodžius.
Socialinė reabilitacija
Dar viena grupė nemokamai dirbančiųjų viešuosius darbus – už įvairius nesunkius nusikaltimus bausti asmenys, kuriems laisvės atėmimo bausmė pakeista darbais. Tačiau priimti tokius žmones daugelis įstaigų vengia – baiminasi galimų nemalonumų ar bendruomenės neigiamo nusiteikimo. Panevėžio probacijos tarnybos direktorius Edmundas Toliušis „Sekundei“ teigė, kad kiekvienas žmogus individualus, tad ir jų požiūris į viešuosius darbus skirtingas. Pastebima, kad kuo žmogus vyresnis, tuo jis stropiau atlieka paskirtus darbus. Sudėtingiausia yra su jaunimu.
„Statistikos nevedame, bet iš inspektorių girdžiu, kad daug paprasčiau sutarti su vyresniais žmonėmis ir gyvenančiaisiais kaimo vietovėse. O mažiausiai atsakingas – jaunimas. Galbūt koją kiša ir viešumas, ir gėdos jausmas“, – svarsto E. Toliušis.
Panevėžio Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis prieš apsispręsdamas, ar į įstaigą priimti viešuosius darbus turinčius atlikti asmenis, taip pat nemažai svarstė. Iš aplinkinių jis palaikymo nesulaukė, daugelis skeptiškai nusiteikę prieš tokius žmones. Mat baiminasi būti apvogti ar turėti kitų nemalonumų.
„Visi tokių žmonių vengia ir nenori priimti į savo įstaigą. Bet mano požiūris kiek kitoks. Būdamas Čikagoje mačiau, kaip bendruomenės, įvairios socialinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su probacijos tarnybomis, teisėsauga ir padeda už vienokius ar kitokius nusikaltimus nuteistiesiems atidirbti jiems skirtas valandas. Ten žmonėms duodama galimybė atsitiesti, tai kodėl mes to paties negalime padaryti“, – kalbėjo P. Skrudupis.
Trys vyrai globos namuose dirbo prie Betliejaus valgyklos projekto: pagal sugebėjimus vieni dažė patalpas, atliko smulkius remonto darbus, tvarkė įstaigos automobilį. Anot globos namų direktoriaus, svarbu žmonėms pasiūlyti tokią veiklą, kad jie galėtų panaudoti savo įgūdžius ir tas darbas jiems patiems patiktų.
Jeigu žmogus nemotyvuotas dirbti, bet yra suinteresuotas, galima pasiekti neblogų rezultatų. Nors tokių darbų nauda ir nėra labai didelė, tačiau jo, kaip įstaigos vadovo, tikslas buvo ne pelnas, o savotiška reabilitacija tiems žmonėms.
„Tikrai nesigailiu, kad nepasidaviau nieko neveikimo baimei, priėmiau šiuos žmones ir suteikiau jiems galimybę atidirbti. Be to, yra ir kita pusė – savotiška socialinė reabilitacija. Jie turi jaustis esantys naudingi ir reikalingi visuomenėje, reikia juos kilstelėti, parodyti, kad yra ir kitoks gyvenimas. Kai aplinka suteikia pagalbą, keičiasi ir gyvenimo vertybės. O tai ir yra svarbiausia“, – įsitikinęs P. Skrudupis.
Džiaugiasi pagalbininkais
Nuteistuosius į savo įstaigą priėmė ir Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla. Jos direktorė Danutė Kriščiūnienė teigė, kad džiaugiasi šiais žmonėmis. Iš biudžeto išlaikomai įstaigai, norint būti gražiai, tvarkingai, labai reikalingos dar kelios papildomos rankos.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.
„Nežinau, gal mums pasisekė su žmonėmis. Bet manau, kad kaip su jais elgiesi, taip jie ir dirba. Turime du vyrukus, ir abiem labai patenkinti. Kai į mokyklą atvežė net keturis furgonus paaukotų baldų, jie net suprakaitavę viską sunešiojo“, – pagalbininkais džiaugėsi D. Kriščiūnienė.
Planuojama vasarą į mokyklą priimti ir daugiau darbuotojų, nes reikėtų atnaujinti ir antram gyvenimui prikelti senus, bet labai reikalingus baldus. Darbo rankų reikės ir perdažant klases, kitas patalpas, švarinant aplinką.
„Norint ūkiškai tvarkytis, reikia ir papildomų darbo rankų, tad mes labai džiaugiamės bet kokia pagalba. Ir tikrai nereikia kokios nors specialios priežiūros. Svarbiausia – pasitikėti žmogumi“, – sakė D. Kriščiūnienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
