Panevėžyje prekybą iš automobilių bagažinių ir senus, nušiurusius kioskus iš esmės imtasi keisti moderniais, vienodo stiliaus paviljonais. Tokius pokyčius Savivaldybė argumentuoja, kad modernios prekybos erdvės ne tik pagerins miesto estetinį vaizdą, bet ir sudarys patogesnes sąlygas smulkiajam verslui bei ūkininkams prekiauti savo produkcija.
Naujuosius paviljonus numatyta kol kas statyti vakarinėje miesto dalyje, netoli „Žaros“ turgelio, tačiau jeigu ši koncepcija pasitvirtins, neatmetama, kad tokių statinių gali atsirasti ir kitose miesto vietose.
Pirmieji konkursai
Savivaldybei paskelbus konkursus paviljonams įrengti Dariaus ir Girėno gatvėje, netoli žiedo su Klaipėdos gatve, bei prie Statybininkų gatvės 19-ojo pastato, „Žaros“ turgelio prieigose, sulaukta pirmųjų pasiūlymų.
Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus teigia, kad trys paviljonai planuojami Dariaus ir Girėno gatvėje, dar trys – prie Statybininkų gatvės 19-ojo namo.
Tiesa, Dariaus ir Girėno gatvėje sulaukta tik dviejų pasiūlymų dėl paviljonų statybos, tad toliau bus ieškoma, kas čia norėtų įrengti paviljoną, kuriame galėtų būti teikiamos paslaugos. Numatyta, kad šioje vietoje du paviljonai bus skirti prekybai žemės ūkio ir maisto produktais – vaisiais, daržovėmis bei kita ūkininkų užauginta ar atvežta produkcija, trečiajame galėtų būti viešojo maitinimo vieta su lauko terasa.
Dar trys paviljonai suplanuoti prie „Žaros“ turgelio, kur veiklos pobūdis būtų platesnis – čia numatyta ne tik prekyba, bet ir įvairių paslaugų teikimas.
Pasak J. Leipaus, planuojama, kad naujieji paviljonai stovės mažiausiai penkerius metus, o vėliau sutartys su verslininkais galėtų būti pratęstos.
„Norisi tvarkingų prekybos vietų, kad nebūtų taip, kaip atsitiko Dariaus ir Girėno gatvės aikštelėje. Ten niekada nebuvo numatyta turgavietė, tačiau ilgainiui ji virto senų automobilių laikymo vieta. Todėl sudėliojome galimybę šioje vietoje turėti tvarkingus kioskus“, – teigia Savivaldybės atstovas.
Paviljonų išvaizdai – griežti reikalavimai
Visiems, ketinantiems Panevėžyje statyti paviljonus, pateikti aiškūs architektūriniai reikalavimai ir pavyzdžiai, kaip būsimi statiniai turėtų atrodyti.
Vienas iš reikalavimų, kad būtų naudojamos tik tam tikros medžiagos, o paviljonų fasadams pasirenkama tamsiai pilka spalva.
Visi paviljonai turės būti vienodo dydžio – šešių metrų ilgio ir trijų metrų pločio.
Konkursų laimėtojai paviljonus privalės įrengti per vienerius metus.
„Buvo nustatytos sąlygos, kaip paviljonai turi atrodyti, konkurso dalyviai tai žinojo ir su šiomis sąlygomis sutiko. Paviljonuose galės būti vykdoma prekyba ir maitinimo paslaugų veikla“, – sakė J. Leipus.
Nors dalis gyventojų ir smulkiųjų prekybininkų baiminasi, kad Panevėžyje gali būti uždrausta prekyba iš automobilių, pašnekovas tvirtina, jog Savivaldybė tokių planų kol kas neturi.
Pasak J. Leipaus, ūkininkams ir toliau bus palikta galimybė prekiauti savo užauginta produkcija iš transporto priemonių, tačiau – tik specialiai tam numatytose vietose.
„Kol kas neplanuojame naikinti tokio prekybos būdo, tačiau kai kalbame apie stacionarias prekybos vietas, vadinamuosius kioskus, ilgainiui juos turėtų pakeisti modernesni paviljonai“, – teigė jis.
Chaoso nebeleis
Didžiausi pokyčiai laukia Dariaus ir Girėno gatvės aikštelės.
Ši vieta buvo virtusi neoficialia turgaviete, nors tokia paskirtis jai nebuvo numatyta.
„Norime sudaryti sąlygas žemdirbiams prekiauti savo užauginta produkcija, tačiau kartu siekiame, kad aikštelė nevirstų automobilių sąvartynu. Todėl nuspręsta leisti prekiauti tik iš tvarkingų paviljonų, o likusią teritorijos dalį palikti gyventojų automobiliams statyti“, – kalbėjo J. Leipus.
Anot jo, šioje vietoje prekyba iš automobilių bagažinių nebebus leidžiama, tačiau kitų miesto aikštelių tvarka nesikeičia.
Prekiautojams tereikės pasirūpinti Savivaldybės išduodamais leidimais.
Panevėžyje šiuo metu nėra mobiliųjų turgelių, tačiau veikia specialios aikštelės, kuriose galima prekiauti savo užauginta produkcija. Tradiciškai tokių vietų, pasak J. Leipaus, mieste būna šešios ar septynios, tačiau šiltuoju metų laiku jų padaugėja kelis kartus.
Skatins smulkųjį verslą
Jei pirmieji modernūs paviljonai Panevėžyje pasiteisins, tokių projektų, J. Leipaus tvirtinimu, gali atsirasti daugiau.
Anot jo, panašūs konkursai ateityje gali būti skelbiami ir paviljonams įrengti kitose miesto vietose. Iš viso Panevėžyje yra numatyta apie šimtą tokių vietų smulkiesiems verslams kurtis.
Laimėtojai nustatomi pagal didžiausią pasiūlytą mėnesinės rinkliavos dydį už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešojoje vietoje.
„Jei prekiautojai suinteresuoti konkrečioje vietoje vystyti veiklą, gali kreiptis į Savivaldybę su pasiūlymais, o suderinus specialiąsias sąlygas būtų galima skelbti konkursą“, – aiškino Miesto plėtros skyriaus vedėjas.
