Gyventojams galvos skausmu tapusio ratuoto jaunimo masinio susibūrimo vietų policijos akys nepasiekia – Panevėžyje vaizdo stebėjimo kamerų penkiskart mažiau nei keliskart mažesniame Visagine. Kodėl Aukštaitijos sostinėje stinga lėšų gyventojų saugumui?
Panevėžyje gyventojų saugumą užtikrina vos šešiolika nebepažangių vaizdo stebėjimo kamerų. Dar prieš dešimtmetį atlikta galimybių studija parodė, kad reikėtų bent 80-ies. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Prie visų įvažiavimų į Panevėžį iškabinti perspėjimai apie miestą stebinčias vaizdo kameras. Gyventojams galvos skausmu tapusio ratuoto jaunimo, masiškai susirenkančio į aikštelę prie geležinkelio stoties ar Molainių gatvės gale, naktinių linksmybių jos nepasiekia. Neužfiksavo ir kaip prieš trejetą metų Aukštaičių gatvės autobusų stotelėje lūkuriavusi dembaviškė mergina atsidūrė mirtinais spąstais jai tapusiame dviejų žudikų automobilyje.
Panevėžyje, turinčiame 95 tūkst. gyventojų, jų saugumą užtikrina 16-a nebepažangių vaizdo stebėjimo kamerų. Kone penkiskart mažesnio Visagino gatvėse, parkuose ir kitose viešosiose erdvėse likti nepastebėtam kone neįmanoma – to miesto 76-iose vietose įrengtos kameros, dažnai net ne po vieną. Biržuose, kur gyvena apie 12 tūkst. žmonių, miestą stebi aštuonios kameros.
Panevėžio savivaldybė praėjusiais metais buvo pasišovusi miesto erdvėse bent jau padvigubinti kamerų. Dabar šis planas atidėtas bent keleriems metams.
Apskaičiuota, kad vaizdo stebėjimo kamerų plėtra Aukštaitijos sostinės biudžetui būtų per didelė finansinė našta. Keliolikos vaizdo kamerų aptarnavimas Savivaldybei per metus atsieina 74 tūkst. eurų, iš jų 45 tūkst. sumokama ryšių bendrovei už vaizdo perdavimą į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir 29 tūkst. – socialinei įmonei, kurios įdarbinti neįgalieji komisariate nuo ryto iki vakaro stebi vaizdą kamerose ir informaciją teikia pareigūnams.
Atgyveno savo amžių
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus teigimu, kamerų įrengimo vietos parinktos pagal policijos rekomendacijas. Miestas stebimas nuo Vilniaus g. esančio trylikaaukščio, kameros įrengtos prie baro „Tauros loftas“ Senamiesčio g., Klaipėdos g. netoli „Žaros“ turgelio, stebimos prekybos ir pramogų centrų Klaipėdos g. gale prieigos, Laisvės a., autobusų stoties teritorija, Nemuno ir Parko gatvių ir kitos didžiosios sankryžos, visa Ukmergės gatvė.
Viena saugiausių Panevėžyje vaizdo kameromis visa stebima Ukmergės gatvė.
Dar prieš dešimtmetį atlikta galimybių studija parodė, kad Panevėžiui reikėtų bent 80-ies vaizdo kamerų.
A. Karalevičius pripažįsta, kad šios „miesto akys“ jau pasenusios ne tik morališkai, bet ir techniškai.
„Skaičiavimo technika pasensta kas dvejus trejus metus. Vaizdo kameros – taip pat. O jos tarnauja jau trečius metus. Dabar yra kur kas pažangesnių technologijų“, – teigė vedėjas.
Jis sutinka, kad šešiolika kamerų Panevėžiui gerokai per mažai, o nestebimų probleminių vietų mieste gana daug.
A. Karalevičiaus teigimu, pernai vykusias diskusijas dėl kamerų plėtros sustabdė ne tik ir finansiniai skaičiavimai, bet ir ribotos techninės galimybės.
„Esama įranga neleidžia įsigyti daugiau kamerų. Norint plėsti jų tinklą, reikalingos didelės investicijos papildomai įrangai pirkti“, – tvirtino A. Karalevičius.
Jaunimo nepasiekia
Aukštaitijos sostinei šešiolika kamerų iš tiesų per mažai, bet dėl jų kokybės Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas sako negalintis skųstis.
„Miestas ganėtinai didelis ir turi slaptų erdvių, kurias labai reikėtų stebėti. Ypač vietose, kur būriuojasi jaunimas, pavyzdžiui, prie geležinkelio stoties. Problema ta, kad jaunuolių pamėgtos vietos dažniausiai yra privati teritorija, ir Savivaldybė mažai ką gali padaryti“, – teigia E. Lapinskas.
Anot jo, vaizdo kameros didelė paspirtis policijai. Vien per šių metų penkis mėnesius jos užfiksavo 281-ą viešosios tvarkos pažeidimą, daugiausia jų būta gegužę – 79.
E. Lapinskas sako negalintis skųstis Aukštaitijos sostinėje veikiančių vaizdo kamerų kokybe, tačiau, viršininko teigimu, jų mieste gerokai per mažai.
„Vaizdo stebėjimo kameros yra puiki prevencinė priemonė. Jas matydami ir žinodami, kur įrengtos, žmonės akivaizdžiai labiau paiso moralės normų“, – pažymi E. Lapinskas.
Kameroms biudžetas tuščias
Panevėžio savivaldybė dar prieš penketą metų buvo pasišovusi iš biudžeto skirti 420 tūkst. įrengti 27-ioms kameroms. Tačiau gyventojų saugumas nublanko prieš kitus miesto poreikius.
Dabartinė miesto valdžia tvirtina, kad kol kas ją saisto su vaizdo perdavimo ir stebėjimo paslaugą vykdančiomis įmonėmis iki 2017-ųjų pasirašytos sutartys.
Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, pasibaigus terminui, sutartys galėtų būti pratęsiamos arba skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas stebėjimo paslaugai pirkti. Tačiau bet kuriuo atveju mieste kamerų liktų tiek pat.
Išplėsti jų tinklą direktorius mato vienintelę galimybę – tam gauti Europos Sąjungos paramą.
„Investuoti į kameras gal būtų nelabai teisinga, kol važinėjame kiauromis gatvėmis“, – mano T. Jukna.
Jis sutinka, kad probleminių, bet nestebimų vietų mieste yra daug: kameras įrengti reikalinga visuose parkuose, ties įvažiavimais į miestą, intensyvaus eismo gatvėse. Vien avaringų vietų, kuriose reikėtų vaizdo kamerų kartu su greičio matavimo prietaisais, policijos pareigūnai Panevėžyje suskaičiuoja daugiau nei trisdešimt.
Tačiau, pasak T. Juknos, ES fondai tokioms reikmėms finansavimo kol kas nenumato.
Nusikalstamumą sumažino trečdaliu
Kol Panevėžys dar žvalgosi, kaip iš ES kišenės pasisemti vaizdo kameroms, Visaginas jau seniai jų įrengęs kone ant kiekvieno kampo. Visagino savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus projektų koordinatorės Ingos Vasilenko teigimu, pasinaudojus ES parama dar 2011-aisiais vaizdo kamerų įrengta 76-iose miesto vietose. Kameromis stebimos mokyklų, ikimokyklinių įstaigų prieigos, parkai, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, sankryžos, o kai kuriose jų, pasak I. Vasilenko, sumontuota net po tris ar keturias.
Visagino policijos komisariato viršininkas Jonas Cicėnas juokauja, kad generalinis komisaras, sugrįžęs iš Briuselio, šmaikštavo, jog Visagine vaizdo kamerų daugiau nei Belgijos sostinėje.
Viršininko teigimu, įrengus kameras jau per pirmuosius metus chuliganizmo, girtų pasirodymo viešojoje vietoje, gyvūnų laikymo taisyklių ir kitų administracinės teisės pažeidimų mieste sumažėjo 40 proc., o nusikaltimų – 33 proc.
Pasak J. Cicėno, Visagine likti nepastebėtam kone neįmanoma.
„Vaizdo kameros stebi visus keturis įvažiavimus į miestą, skenuojami visi įvažiuojantys automobiliai. Mes visada matome, kas atvyko, ką mieste veikė, kur važinėjo ir kada išvyko“, – „Sekundei“ pasakojo J. Cicėnas.
Anot jo, kameroms fiksuojant miesto gyvenimą buvo labai operatyviai išaiškintas brutalus senuko apiplėšimo atvejis. Šoko ištiktas nuo plėšikų nukentėjęs žmogus sunkiai galėjo pareigūnams nupasakoti, kaip atrodė užpuolikas – jį nustatyti pavyko tik peržiūrėjus kameromis nufilmuotą vaizdą.
„Išlaikyti Savivaldybei vaizdo kamerų tinklą kainuoja didžiulius pinigus, bet tokia saugumo užtikrinimo priemonė labai veiksminga. Įvykių suvestinės tą įrodo“, – tvirtino J. Cicėnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
