Nuo šių metų finansų rinkų priežiūra keičiasi ne tik formaliai. Po to, kai Lietuvos bankas po savo sparnu priglobė vertybinių popierių bei draudimo rinkų priežiūrą ir vartotojų teisių apsaugą, pradėta kurti nauja priežiūros kultūra.
Pirmojo prižiūrėtojų signalo, kad pokyčiai prasideda, bankai sulaukė vasario mėnesį. Šis signalas turėjo nemaloniai nustebinti „Danske“ banką. Vasario 22 dieną išplatintas pranešimas, pavadintas „Lietuvos bankas reikalauja nedelsiant stabdyti „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo reklamą, kuri gali klaidinti vartotojus“.
Buvo kalbama apie „Danske“ siūlomą finansinio produkto „Ilgalaikio taupymo kampanija“ reklamą. Banko interneto svetainėje skelbta, kad klientas, padėjęs terminuotąjį indėlį „Danske“ banke, gali gauti gerokai didesnes nei šiuo metu rinkoje siūlomos palūkanos. Didžiausios metinės palūkanos – 25 proc. – siūlytos už 3 tūkst. litų 7 mėnesių terminuotąjį indėlį. Tačiau norint jas gauti buvo privaloma su „Mandatum Life Insurance Baltic“ sudaryti naują ilgalaikę investicinio gyvybės draudimo sutartį ir pagal ją mokėti ne mažiau kaip 130 litų per mėnesį.
Lietuvos banko (LB) vertinimu, reklamoje pateikiama informacija buvo neišsami, todėl galėjo klaidinti vartotojus.
„Danske“ sureagavo žaibiškai: išimta informacija apie paslaugą internetinėje svetainėje ir sustabdytas paslaugos užsakymas visuose banko skyriuose. O daugiau komentarų bankas žadėjo pateikti „tik gavęs oficialų Lietuvos banko dokumentą“.
Ši situacija išskirtinė tuo, kad LB nebandė diskretiškai įspėti „Danske“ banko (to tikėtųsi bet kuris bankas), o apie pažeidimą iš karto paskelbė viešai. Sprendžiant iš „Danske“ banko reakcijos, jis būtų įsiklausęs į prižiūrėtojų pastabas ir be viešo pranešimo.
LB greičiausiai norėjo parodyti, kad ketina aktyviai rūpintis Centriniam bankui kol kas nauja sritimi – vartotojų teisių apsauga. Tačiau kol kas neaišku, kur LB nubrėš liniją, kurią peržengus apie pažeidimus bus iškart pranešama viešai.
Kitaip tariant, sunku prognozuoti, kaip prižiūrėtojai reaguotų į pažeidimą. Juolab kad kitą komercinį banką dėl galimai klaidinančios būsto paskolų reklamos LB yra įspėjęs tyliai, o į pastabas buvo atsižvelgta. Abu kartus pasiektas tas pats rezultatas. Tik „Danske“ atveju buvo duotas sprigtas banko įvaizdžiui.
„Viešumas – irgi poveikio priemonė“, – aiškina LB Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis. Ir priduria: „Viešumo bus. Ypač kai kalbama apie vartotojų teisių apsaugą.“ Esą žinodami, kad apie pažeidimus bus paskelbta viešai, bankai atsakingiau reklamuos savo produktus. O minėti du atvejai, V. Valvonio teigimu, skiriasi tuo, kad „Danske“ atveju buvo didesnė rizika, jog vartotojai bus suklaidinti.
Neaiškumų turėtų būti mažiau, kai LB išleis rekomendacijas dėl finansinių produktų reklamos – jos jau rengiamos. Iki šiol kai kurias reklamas reikėdavo derinti su Vertybinių popierių komisija (VPK), bet apskritai ši sritis buvo gana menkai reguliuojama. Naujosios rekomendacijos nebus privalomos, bet jų nesilaikantys bankai gali sulaukti viešos pylos.
Be to, turėtų būti parengtos standartinės anketos, skirtos draudimo bei bankų paslaugų pirkėjams. LB taip pat turės būti informuojamas apie naujus bankų siūlomus produktus, bus nustatyti minimalūs reikalavimai, ką kiekvienas bankas turi padaryti norėdamas išleisti naują produktą.
Papildoma viešumo dozė apsiribos tik vartotojų teisių apsauga. Su veiklos rizika susijusios problemos ir toliau bus sprendžiamos tyliai. Tai – suprantama: vos tik paskelbus viešai, kad kuris nors bankas turi sunkumų, jų iškart padaugėtų.
Tačiau pokyčių bankų priežiūroje bus. Vienas jų – komerciniai bankai turės prižiūrėtojams kas ketvirtį pateikti daugiau informacijos apie save. „Galėsime greičiau reaguoti“, – apie prevenciją kalba V. Valvonis.
