Praėjusią savaitę ūkio ministrė Birutė Vėsaitė Seimui pristatė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti kai kurias procedūras, padidinti mažos apimties viešųjų pirkimų ribas ir nereikalauti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimo vykdant nedidelės vertės neskelbiamas derybas.
Ūkio ministerijos parengtomis pataisomis ketinama nustatyti naujas ribas vadinamiesiems mažos apimties pirkimams, kuriems taikomas paprastesnės procedūros: prekėms ir paslaugoms – nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų, o darbams – nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų.
Be to, neskelbiamoms deryboms siūloma panaikinti reikalavimą gauti VPT sutikimą. Išskyrus atvejus, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė viršija 5 mln. litų, o darbų vertė siekia daugiau nei 20 mln. litų, nereikės gauti VPT leidimo. Be to, pagal pateiktus siūlymus VPT nebeturės tvirtinti ir jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimų.
Visi šie Ūkio ministerijos siūlymai sukėlė nemažą Seimo opozicijos šurmulį, savo nuogąstavimus išsakė ir VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas bei su korupcija kovojantys „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai. Jų manymu, priėmus tokias pataisas gali padidėti korupcijos rizika, o Lietuva grįš į piktnaudžiavimo viešaisiais pirkimais padėtį, buvusią prieš dešimtį metų.
Siekia paprastumo?
Ūkio ministerijos teikiamos pataisos, anot B. Vėsaitės, turi padėti supaprastinti tiek verslo, tiek valstybės įstaigų vykdomus viešuosius pirkimus. Pasak ministrės, sudėtingos procedūros didina ir savivaldybių skolas, nes dėl dabar galiojančio įstatymo jos turėjo išplėsti valdymo aparatą, didinti investicijų skyrių darbuotojų skaičių, o dėl dažnų teismų procesų nemaža dalis projektų vėluoja ir stringa.
Tačiau šiuos motyvus kritikuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. „Pagal pateiktus siūlymus VPT leidimo nereikėtų prašyti ir prieš sudarant vidaus sandorį, pavyzdžiui, savivaldybei su savo valdoma įmone. Tarptautinėje praktikoje neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai korupcijos atžvilgiu laikomi vienais rizikingiausių pirkimo būdų“, – teigė S. Muravjovas. Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, 2012 m. vien neskelbiamų derybų būdu Lietuvoje buvo išleista 267,8 mln. litų. „Ši dalis pastaraisiais metais mažėjo ir tai mes vertiname kaip pozityvią tendenciją. Todėl augančios neskelbiamu būdu išleidžiamų pinigų sumos tikrai neprisidės prie skaidrumo didinimo“, –įsitikinęs S. Muravjovas.
Pasak jo, geriausias būdas užtikrinti, kad korupcija nedidės – kuo labiau viešinti perkančiųjų organizacijų ir rangovų bei subrangovų sandorius. „Jeigu nėra papildomų svertų didinti skaidrumą, augančios neviešai išleidžiamos sumos pirkimams gali skatinti piktnaudžiauti“, – mano S. Muravjovas. Jo teigimu, negerai, kad esant mažesnei išankstinei priežiūrai ketinama išleisti daugiau valstybės ir savivaldybių biudžetų pinigų.
Verslui rūpi kokybė
Nemažai verslininkų, susidūrusių su viešųjų pirkimų procedūromis, taip pat turi priekaištų ir skundų. Tačiau jų svarbiausi pageidavimai tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą nenukreipti į pirkimo vertės ribų išplėtimą ar kitų skaidrumą mažinančių sąlygų pakeitimą. Vienas pagrindinių verslininkų siekių – tokiose procedūrose daugiau reikšmės teikti ne mažiausios kainos kriterijui, o ekonominiam naudingumui įvertinti. „Balandžio 30 d. posėdyje su premjeru Algirdu Butkevičiumi pateikėme trylika klausimų dėl verslo aplinkos gerinimo. Ir vienas klausimas buvo skirtas būtent viešųjų pirkimų procedūroms. Vienintelis dalykas, ko mes prašėme – labiau taikyti ekonominės vertės ir naudingumo kriterijus, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. – Tačiau iš Ūkio ministerijos gavome gana formalų atsakymą, kad įstatymas nedraudžia taikyti ekonominio naudingumo kriterijaus, tačiau jo svarbos sustiprinimas keičiant įstatymo nuostatas tarsi pažeistų ES direktyvas.“
Iš tiesų ūkio viceministro Mariaus Busilo pasirašytame rašte aiškinama, kad Lietuvoje skatinama naudoti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, t. y. kad perkančioji organizacija gautus pasiūlymus įvertintų ne tik pagal kainos, bet ir pagal kokybinius, estetinius, funkcinius ir kitus su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Ūkio ministerija teigė, kad Lietuvoje pastaruoju metu jau smarkiai išaugo viešųjų pirkimų, kuriuose buvo naudojamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlyto kriterijus, – 2012 m. tai sudarė 25 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Taip pat teigiama, kad Seimui pateiktose įstatymo pataisose numatyta „išplėsti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus pavyzdinį subkriterijų sąrašą, suteikiant teisę perkančiajai organizacijai vertinti ir su pirkimo objektu susijusių darbuotojų kvalifikaciją bei patirtį“.
Nors būtent ekonominio naudingumo kriterijaus taikymas ir toliau liktų neapibrėžtas, iš principo Lietuvos pramonininkų konfederacija palaiko Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. „Sveikiname pastangas taisyti įstatymą, nes šioje srityje sukasi ne vienas milijardas litų, – teigė G. Rainys. – Tačiau norėjome konkrečiai vieno patobulimo, teikėme šį pasiūlymą tiesiai premjerui į rankas, o gavome tik formalų atsakymą.“
G. Rainys neteikė didelės reikšmės įsigijimo sumos kartelei, kuri leistų taikyti paprastesnes procedūras. Anot jo, dėl nuleistos kartelės viešųjų pirkimų skaidrumas smarkiai nepasikeis. „Vis tiek turi būti tam tikra loginė riba, nuo kurios procedūros turėtų būti supaprastintos, – kalbėjo G. Rainys. – Kabinetinėje tylumoje sėdėdamas galbūt taip pat padaryčiau tokią išvadą, kad galbūt padidės korupcija. Tačiau realybėje negalima mažos vertės pirkimams vykdyti reikalauti tiek procedūrų ir laiko kaip didžiuliams sandoriams.“ Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, politikai turi apsispręsti, ties kuria riba turi būti numatyta supaprastintų procedūrų tvarka, tačiau pati savaime ši riba vargu ar didintų korupcijos mastą.
Įvertinti antikorupciniu atžvilgiu – į STT
Vis dėlto Seimo nariai nusprendė sulaukti papildomo antikorupcinio įstatymo pataisų įvertinimo. Kai įstatymo pataisos dar buvo pateikimo stadijos, dalis Seimo narių nutarė paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įvertinti, ar siūlomi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai nepadidins korupcinės rizikos. Šiam pasiūlymui pritarė 64 Seimo nariai, niekas neprieštaravo ir vienas parlamentaras susilaikė.
STT atstovai patvirtino, kad jau gavo tokį Seimo pavedimą. Kaip teigė STT atstovas žiniasklaidai Ruslanas Golubovas, STT gali savo iniciatyva pradėti antikorupcinį įstatytų projektų vertinimą arba to paprašo Vyriausybė, Seimas ar prezidentas. Šiuo atveju, STT atstovų teigimu, atsakymas Seimui turėtų būti pateiktas maždaug per savaitę ar pusantros.
Kiek anksčiau ir prezidentūros vertinimuose nuskambėjo perspėjimai, kad Ūkio ministerijos siūlomos pataisos grąžina senąją tvarką, nors pačios Dalios Grybauskaitės anksčiau inicijuotos pataisos dėl viešųjų pirkimų skaidrinimo ėmė duoti teigiamų rezultatų.
Atsižvelgiant į garsėjantį pasipiktinusių pataisomis šurmulį, tikėtina, kad ir šį kartą ūkio ministrė B. Vėsaitė negalės tikėtis, kas jos sprendimai bus lengvai priimti. Jei STT įvertinimas būtų nepalankus pataisų iniciatoriams, projektą gali tekti grąžinti tobulinti.
