Lietuvoje viešųjų pirkimų sistema gyvuoja tik šiek tiek daugiau nei 15 metų. Nors šioje srityje dirbantys valdininkai dievagojasi svariai prisidedantys prie to, kad valstybės pinigai būtų leidžiami maksimaliai racionaliai, sėkmės istorijų nėra tiek daug.
Vienas naujausių nelabai sėkmingo pirkimo pavyzdžių – sostinės savivaldybės taksi projektas „Vilnius veža“. Kvietimas pateikti pasiūlymus dėl 100 automobilių veiklos nuomos suerzino automobilių verslo bendruomenę, tad ši pati pasisiūlė parengti tokio tipo viešųjų pirkimų sąlygas ir liautis imituoti sąžiningą konkurenciją.
Kiekvienais metais Lietuvoje vidutiniškai parduodama po 10–15 tūkst. naujų automobilių. Apytiksliai 10 proc. šio kiekio įsigyjama per viešųjų pirkimų konkursus. Tai pakankamai solidus kiekis ir drauge didelis stimulas verslininkams laimėti vieną ar kitą konkursą ir gauti garantuotą pelną. Kaip tik dėl šitos priežasties didžiąją dalį bandymų atnaujinti biudžetinių įstaigų bei organizacijų transporto parką lydi ginčai ir konfliktai. Tradiciškai net ir maksimaliai kruopščiai rengiant konkurso sąlygas, dėliojant techninius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, nugalėtojų paskelbimo dieną paprastai viskas paskęsta įtarimų liūne, esą laimėta nesąžiningai, o pasirinkimo būta neracionalaus.
Panašiai nutiko ir šį kartą, kai Vilniaus savivaldybės sukurta VšĮ „Vilnius veža“ užsimojo sudaryti 100 taksi automobilių veiklos nuomos sutartį. Vos tik paskelbus viešojo konkurso sąlygas Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovai pareiškė, kad perkančiosios organizacijos paskelbti dokumentai ne tik neatitinka svarbiausių Viešųjų pirkimo įstatymo principų, bet ir įkūnija daugelį ligi šiol vykusių konkursų ydų.
LAA dėmesį pirmiausia patraukė pirkimo objekto įvardijimas. Konkurso sąlygose kalbama apie „vidutinių vienatūrių automobilių“ pirkimą, tačiau tokios sąvokos nėra jokiuose oficialiuose dokumentuose, kuriuose kalbama apie mašinų klasifikavimą. Asociacijos prezidento Petro Ignoto manymu, naudoti „virtuvinės“ leksikos oficialiuose dokumentuose negalima, nes taip iškraipomos sąvokos ir atveriamos galimybės subjektyviai spręsti, kokie automobiliai priskiriami „vidutinių vienatūrių“ klasei, o kurie ne.
„Tikėtina, kad šiuo atveju turima galvoje M1 klasės modeliai su AF (daugiatikslis automobilis – universalioji transporto priemonė) arba AC (universalas) tipo kėbulu. Tačiau susigundžius vartoti „virtuvines“ sąvokas kyla dvi problemos. Pirmiausia, gali būti klaidinami potencialūs konkurso dalyviai. Antra – kyla abejonių dėl konkurso sąlygas kūrusių žmonių kompetencijos. Deja, šiuo atveju tenka konstatuoti, kad „Vilnius veža“ žmonės stipriai painioja gana elementarius dalykus.
Tarkime, techninių reikalavimų automobiliams sąraše nurodoma, esą „išmetamas anglies dioksidas (CO2) pagal 80/1268/EEB direktyvos reikalavimus – ne daugiau kaip 130 g/km“. Tačiau tiesa ta, kad minėtas teisės aktas kalba ne apie CO2 emisiją, o apie degalų sąnaudų apskaičiavimo metodiką, kai automobilis važiuoja 90 km/h ir 120 km/h greičiu. T. y. nurodomas parametras grindžiamas visiškai nesusijusiu teisės aktu. Tas pats ir dėl reikalavimo, kad pristatomi automobiliai atitiktų „Euro5“. Visų pirma, visi į rinką pristatomi nauji automobiliai privalo atitikti šio standarto reikalavimus. „Euro5“ nereglamentuoja CO2 išmetimo normų – šiuo apibrėžiama tik kietųjų dalelių, azoto oksidų ir angliavandenilių emisija“, – pastebėjo LAA prezidentas P. Ignotas.
Šios asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę, nurodomą viešojo pirkimo konkurso dokumentuose. Čia fiksuojama, kad automobilio ratų bazė (atstumas tarp ašių) negali būti mažesnė nei 2 650 mm.
„Šį reikalavimą viešame laiške, išspausdintame viename dienraščių, „Vilnius veža“ direktorius Rolandas Statulevičius paaiškino siekiąs palengvinti judėjimo negalią turinčių asmenų gyvenimą. Teigiama, kad po konsultacijų su šios socialinės grupės žmones vienijančios sąjungos atstovais nutarta numatyti didesnį nei įprasta atstumą tarp ašių, kuris užtikrintų didesnę erdvę salone ir bagažinėje. LAA manymu, toks aiškinimas yra akių dūmimas ir spekuliacijos skaudžiais dalykais, nes atstumas tarp automobilio ašių iš esmės neveikia mašinos eksploatavimo funkcionalumo ir juo labiau tinkamumo neįgaliųjų poreikiams.
Tam reikia specialių automobilio modifikacijų, turinčių tam tikros konstrukcijos sėdynes, rampas ar bent jau kreipiamąsias, padedančias į saloną įvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu. Tokius specialiems poreikiams pritaikytus modelius, ko gero, siūlo visi automobilių gamintojai, tačiau šio konkurso sąlygose nėra nė žodžio apie neįgaliuosius. Tačiau panagrinėjus, kokie potencialūs konkurso dalyviai neįveiktų šio barjero, pasirodo, kad vieno gamintojo modeliams trūksta lygiai 2 mm. Ar tokiu atstumu mažesnė ratų bazė ką nors iš esmės keičia? Ko gero, ne. Tačiau dėl šios priežasties kiti, galimai svarbesni parametrai – kaina, variklio galia, degalų sąnaudos ir pan. – netenka prasmės“, – aiškina M. Beišys.
Tuo tarpu pats „Vilnius veža“ direktorius R. Statulevičius stebėjosi, kodėl visą laiką, kai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbti būsimojo konkurso vertinimo kriterijai, autoverslo bendruomenė tylėjo ir tik pasibaigus terminams, kai buvo laukiama pastabų, pradėjo kelti triukšmą.
„Vilnius veža“ direktorius pats yra ilgai dirbęs automobilių gamintojų atstovybėse ir turi solidžios patirties dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose kaip tiekėjas.
„Ieškodami optimalaus varianto mes subūrėme specialią darbo grupę, kuriai vadovavo vienas didžiausių autoverslo autoritetų, Stasys Brundza. Konsultavomės su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos specialistais, atidžiai išnagrinėjome tiek Lietuvos taksi rinkos ypatumus, tiek kaimyninių šalių patirtį.
Kaip tik todėl buvo nutarta „Vilnius veža“ automobilių parką formuoti iš vidutinės klasės vienatūrių. Kas slypi už šios formuluotės, aišku absoliučiai visiems ir, galiu garantuoti, dalyvauti konkurse gali mažiausiai 6–7 gamintojai – „Opel“, „Ford“, „Volkswagen“, „Peugeot“, „Renault“, „Toyota“ ir t. t. Atrankos „vartai“ labai platūs. Sulaukę pastabų dėl ratų bazės, pateikėme savivaldybės komisijai rekomendaciją pakoreguoti šį reikalavimą iki 2 645 mm, todėl dabar įtarinėti, esą turime kažkokius favoritus, nėra net teorinio pagrindo. Juk nuo to, kaip racionaliai pasirinksime, tiesiogiai priklausys, kaip sėkmingai įmonė dirbs“, – tikino R. Statulevičius.
