Kornelijus Platelis, „Karstiniai reiškiniai“, 144 p., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Neabejotinai įdomus poetas, šioje knygoje mažiau kalbantis marmurinėmis graikų skulptūrų lūpomis, kaip būdavę anksčiau, kartais pažeriantis nebanalaus ir tikrai poetiško humoro.
David Foenkinos, „Subtilumas“ (vertė Akvilė Melkūnaitė), 197 p., „Tyto alba“
Tipiška „atostogų knyga“, bet iš tų, kurias įmanoma skaityti: prancūziška meilės istorija, rodanti, jog tokius romanus rašyti pramokstama, o siužetų jiems toli ieškoti netenka.
Bernard Lecomte, „Vatikano paslaptys“ (vertė Genovaitė Dručkutė), 336 p., „Baltos lankos“
Viena paslaptingiausių pasaulio valstybių ir yra ši, beje, įkurta B. Mussolini; autorius bando artėti prie kai kurių mįslingų istorijų, nutikusių Vatikane ar su juo siejamų, ne visada įtikina iki galo, bet skaityti įdomu.
Algirdas Šeškus, „Žaliasis tiltas“, 240 p., „Kitos knygos“
Fotoalbumas, gebantis sukurti tam tikrą nerealumo atmosferą ir užfiksuoti praeinantį laiką; o pastarąjį čia atskleidžia ne tiek fotografijos, kiek jų intonacija ir knygos dizainas, primenantis senus šeimos fotografijų albumus.
Vaida Keleras, „Vilniaus užkampiai“, 112 p., „Kitos knygos“
Net neaišku, kas čia įsidėmėtina, o veikia; fotomenininkė apvaikščiojo ne itin turistines Vilniaus vietas ir pasivogė jų dvasią: pavargusią, aplūžusią, ydingą, nudėvėtą; fotografijos, verčiančios susimąstyti apie miesto (taip pat ir mūsų) trapumą, o kartu ir atsparumą.
