„Poezija iš svetur“, vertė ir sudarė Alfonsas Nyka-Niliūnas, 296 p., „Baltos lankos“
Mūsuose veik nežinoma Nykos kūrybos dalis; kai kurie vertimai dar prieškariniai; puiki atranka, o patys vertimai daro arba didžiulį įspūdį, arba mažesnį, arba labai mažą (Ch. Baudelaire’o „Albatrosas“ ir kt.).
Elias Canetti, „Išgelbėtas liežuvis“ (vertė Austėja Merkevičiūtė), 376 p., „Baltos lankos“
Įstabaus nobelisto vaikystės prisiminimai – smulkūs, detalūs ir savaip priekabūs, nekalbant apie tai, kad autorius čia analizuoja ne tik įvykius, bet ir to meto (psichoanalizės apyaušris!) savo emocijas bei psichologines būsenas.
Andreï Makine, „Moteris, kuri laukė“ (vertė Lolija Spurgienė), 140 p., „Tyto alba“
Rusas, turintis dvigubą tapatybę (suprancūzėjęs – tai rodo ir itin lakus bei poetiškas jo stilius), knygomis nuolat grįžta į tėvynę, o joje randa šiek tiek (beveik) atvirukinio rusiškumo ir kokią nors ne itin realistišką moterį, kaip ir šiame romane.
Dalai Lama, „Mano dvasinė biografija“ (vertė Lina Perkauskytė), 216 p., „Baltos lankos“
Ši paprasta ir išmintinga knyga (Dalai Lamos pasisakymų rinkinys) yra savotiškos vidinės kovos su didaktika ir moralizavimu liudijimas – budistinė nuostata tarsi netoleruoja pastarųjų, tačiau realusis pasaulis verčia ką nors smerkti; o visa kita – kaip ir įmanoma įsivaizduoti.
Roger Grenier, „Albert Camus: saulė ir ūksmė“ (vertė Vytautas Bikulčius), 400 p., „Baltos lankos“
Puiki intelektualinė biografija, kurioje autorius (gerai pažinojęs Sizifo įprasmintoją), remdamasis tiek biografine medžiaga, tiek A. Camus kūryba, atskleidžia abi kūrėjo puses, minimas ir knygos pavadinime.
