Kiekvienų metų pabaigoje miesto ir rajono valdžioms pradėjus dėlioti kitų metų biudžetą ir prakalbus apie sargų atsisakymą švietimo įstaigose, dauguma jų stoja piestu prieš. Kodėl savivaldybės niekaip nesiryžta taupyti?
A. Bankauskaitės nuotr.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės ne vienerius metus kalba apie tai, kad būtų galima sutaupyti nemažai pinigų atsisakius švietimo įstaigose sargų ir apsaugą patikėjus profesionalioms saugos tarnyboms.
Panevėžio savivaldybė apskaičiavo, kad net perkant maksimalų saugos paslaugų paketą, į kurį įeitų ir priešgaisrinė sauga, kurios dabar miesto darželiuose ir mokyklose nėra arba ji pasenusi, per metus būtų sutaupyta maždaug 100 tūkst. eurų, o įsigijus įrangą išsimokėtinai ir iš apsaugos tarnybų perkant tik saugos paslaugą – apie 280 tūkst. Eur.
Panevėžio rajono savivaldybė, remdamasi saugos bendrovių paslaugomis besinaudojančių kelių švietimo įstaigų patirtimi, irgi mato galimybę sutaupyti. Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus sako, kad atsipirkus investicijoms į signalizaciją, tvoras, saugos tarnybų paslaugos atsieitų maždaug trečdaliu pigiau, nei kainuoja sargai.
Tačiau nei miestas, nei rajonas taip ir nesiryžo pasekti Kupiškio rajono savivaldybės pavyzdžiu, ši jau nuo praeitų mokslo metų 19 iš 20 švietimo įstaigų apsaugą perdavė saugos tarnyboms.
Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas „Sekundei“ yra sakęs, jog neabejoja, kad pavyks sutaupyti nemenką pinigų sumą. Be to, iš centralizuoto saugotojo bus lengviau pareikalauti atsakomybės. Mero teigimu, sargai ne tik brangiai kainuoja, bet kai kurie ir tinkamai neatlieka savo pareigų.
Panevėžio savivaldybė apskaičiavo, kad būtų pigiau, jei mokyklas saugotų saugos tarnybos, tačiau atsisakyti sargų neskuba. A. Bankauskaitės nuotr.
Tačiau Panevėžio ir rajono savivaldybė teigia, kad ekonominė šio reikalo pusė dar ne viskas. Esą reikia įvertinti ir žmogiškąjį faktorių. Mat sargai mokyklose atlieka ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, prižiūri aplinką. Savivaldybės nenori ir mažinti darbo vietų skaičiaus, ypač rajone, toliau nuo miesto esančiuose kaimuose.
Pirmiausia pertvarkys švietimo tinklą
Naktimis mokyklose ir vaikų darželiuose budintys sargai – brangi atgyvena ar nepigi būtinybė? Kad atsakytų į šį klausimą, Panevėžio savivaldybės vadovai pernai tuomečiams Švietimo bei Finansų ir biudžeto skyriams buvo davę užduotį suskaičiuoti, kiek kainuoja sargai ir kiek preliminariai kainuotų įstaigas saugoti techninėmis priemonėmis, naudojantis saugos tarnybų paslaugomis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos duomenimis, Panevėžyje yra 22 mokyklos ir 29 lopšeliai-darželiai. Iš viso šiose įstaigose yra 111,5 sargų etato. Per metus jų išlaikymas atsiėjo 850 tūkst. eurų.
Specialistai administracijai pateikė du variantus – pirmuoju apskaičiavo, kiek kainuotų moderni mokyklų apsaugos sistema ją nuomojant ir saugos firmų paslaugos, antruoju – kokia būtų kaina, jeigu Savivaldybė įsigytų įrangą išsimokėtinai 3 metų laikotarpiui ir pirktų tik saugos paslaugą.
Pasak T. Juknos, pirmuoju atveju švietimo įstaigų saugojimas atsieitų apie 750 tūkst. Eur, antruoju – apie 570 tūkst. Eur.
Direktorius akcentavo, kad šie skaičiavimai buvo atlikti remiantis maksimaliais įkainiais ir vertinant tai, kad būtų nuomojamas ar perkamas visas saugos įrangos komplektas. Taigi tie skaičiavimai yra preliminarūs. Tikėtina, jog perkant konkurso būdu minėta paslauga kainuotų dar pigiau.
Nors ir dabar akivaizdus ekonominis efektas, Savivaldybės administracija specialistų atliktus skaičiavimus padėjo į stalčių.
T. Jukna nurodė kelias priežastis. Jo teigimu, švietimo įstaigos labai prieštaravo tam, kad būtų atsisakoma sargų ir pereinama prie modernių saugos sistemų. Nenorą atsisakyti sargų jos motyvavo tuo, kad jokia technika nesaugos darželio ar mokyklos taip gerai, kaip žmogus. Be to, sargai švietimo įstaigose atlieka ir kai kuriuos kitus ūkio darbus.
Administracijos nuomone, pirmiausia tikslinga baigti optimizuoti švietimo įstaigų pertvarką, o paskui jau daryti pertvarką jų viduje.
T. Juknos teigimu, reikėtų įvertinti konkrečiai kiekvieno darželio ir mokyklos turimus etatus, išanalizuoti, ar perėjus prie saugojimo technologijomis neteks palikti sargo etato dėl tam tikros įstaigos specifikos.
„Atsisakius sargų, taupymas labai pastebimas, bet mokykloms ir darželiams šis procesas, kaip suprantu iš jų reakcijos, labai skaudus“, – „Sekundei“ tvirtino direktorius.
T. Jukna patikino, kad administracija pasirengusi bet kada grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Vėl priėmė sargus
Panevėžio mieste sargų yra atsisakę tik lopšelis-darželis „Pasaka“ ir Rožyno progimnazija. Tačiau pastaroji vėl juos įdarbino. Mokykloje įrengus modernų sporto aikštyną, juo naudojasi vietos bendruomenė. Kažkas turi atrakinti ir užrakinti aikšteles, prižiūrėti inventorių. Sargai dirba ir savaitgaliais.
Mokyklos direktorė Aida Adiklienė teigia, kad pigiau, kai įstaigą saugo saugos tarnyba, tačiau yra ir kita medalio pusė. Pasak direktorės, jau buvo keli incidentai, kai chuliganai sugadino mokyklos turtą, o saugos tarnyba greitai nesureagavo.
Mokyklos vadovė neketina atsisakyti saugos tarnybos paslaugų – švietimo įstaigą saugos ir ji, ir sargai.
A. Adiklienė neskuba kolegų raginti atsisakyti sargų. Pasak jos, kas tinka vienai mokyklai, gali netikti kitai.
„Daug kas priklauso nuo vietos, kurioje yra mokykla. Pavyzdžiui, mūsų mokykla yra privačių namų kvartale, galime pasidžiaugti, kad turime gerus kaimynus“, – pabrėžė direktorė.
Ekonominis efektas
Panevėžio rajono Miežiškių pagrindinė mokykla jau aštunti metai naudojasi saugos tarnybos paslaugomis. Mokyklos direktorius Rimantas Gailiūnas sako, kad įstaiga tiesiog pasinaudojo palankia situacija. Renovuojant mokyklą jos teritorija buvo aptverta nauja tvora, įrengta signalizacija.
Direktorius sako, jog saugos tarnybos paslaugos per mėnesį kainuoja vos kelis eurus. Taigi ekonominis efektas atsisakius sargų yra didžiulis.
Miežiškių pagrindinės mokyklos direktorius R. Gailiūnas sako nė kiek nepasigendąs sargų.
Tiesa, profesionalų paslaugas atpigina vienas niuansas. Suveikus signalizacijai į mokyklą skuba ne saugos tarnybos automobilis, o arčiausiai gyvenantys mokyklos darbuotojai. T. Gailiūno paklausus, ar tie žmonės už tai gauna kokį atlygį, šis atsakė, kad jie yra savanoriai.
Vietoje įvertinę pavojų, jie sprendžia, ar kviesti pareigūnus. Pasak direktoriaus, signalizacija neretai mėgsta „pajuokauti“.
„Per visus šiuos metus nebuvo rimtesnių incidentų“, – pasidžiaugė mokyklos vadovas.
Panevėžio rajone esanti Bernatonių mokykla-darželis signalizaciją įsirengė ir saugos tarnybą pasisamdė daugiau kaip prieš dešimtmetį. Įstaigos direktorė Irma Vareikienė yra sakiusi, jog ekonominė nauda akivaizdi. Per mėnesį saugos tarnybos paslaugos atsieina apie 20 eurų. Sargų etatų reikėtų bent dviejų, jiems tektų mokėti ne mažiau kaip minimalią algą.
Tačiau, anot direktorės, yra ir minusas. Atsisakius sargų kenčia mokyklos-darželio teritorija.
„Mūsų mokykla-darželis yra netoli miesto. Jeigu būtume įsikūrę atokiau, abejoju, ar saugos tarnyba galėtų operatyviai reaguoti“, – svarstė vedėja.
Rajonas gana pažangus
Panevėžio rajono Švietimo skyriaus vedėjas A. K. Rimkus sako, kad penktadalis visų rajono mokyklų ir darželių, 5 iš 26 darželių, jau dabar yra atsisakę sargų ir yra saugomi saugos tarnybų.
Kitas švietimo įstaigas saugo 48 sargai. Per metus jų darbo užmokesčio fondas sudaro 430 tūkst. eurų – panašiai tiek, kiek kainuoja vienos pagrindinės mokyklos, pavyzdžiui, Paliūniškio ar Vadoklių, išlaikymas.
Vedėjo teigimu, vienu ypu pereiti prie švietimo įstaigų saugojimo šiuolaikinėmis technologijomis ir pirkti saugos tarnybų paslaugas reikėtų didelių investicijų.
T. Jukna mano, kad mieste tai būtų galima padaryti palaipsniui, kiekvienų metų biudžete numatant tam tikrą sumą.
Inga SMALSKIENĖ
