Lygybės ženklo nededa
Žurnalų viršeliuose ir televizijos ekrane besišypsančios
gražios, žymios moterys: dainininkė Atlanta, aktorė Eglė Jackaitė, drabužių
dizainerė Daiva Urbonavičiūtė ir kitos atvirai pasakoja apie tai, kad jos liko
su mažais vaikais ir dėl to nelieja ašarų.
Panevėžietė penkiasdešimtmetė Vijolė, prieš 20 metų išsiskyrusi
su vyru ir likusi viena su 10 metų sūnumi, verkė ilgai. Bet bėgant laikui
skausmas atlėgo. Dabar ji neabejoja, kad sprendimas skirtis buvo teisingas.
Vijolė sukūrė naują šeimą, augina paauglį sūnų ir jaučiasi
laiminga. Moteris gailisi tik vieno, kad klystkeliais nuėjo jos vyresnysis,
neturintys dvasinio ryšio nei su ja, nei su savo tėvu.
„Anksčiau maniau, kad dėl to kaltos skyrybos. Tačiau dabar
tikiu, kad pačios savaime jos niekuo dėtos. Tiesiog aš ir mano buvęs vyras
netinkamai į tai reagavome. Dėl to kentėjome ir mes, ir mūsų sūnus“, – kalbėjo
Vijolė.
Moteris įsitikinusi, kad nepilna šeima gali būti laiminga ir
užauginti gerus vaikus.
Ji sakė turinti gerą pavyzdį – savo vaikystės draugę.
Vijolės bičiulė niekada nebuvo ištekėjusi. Pagimdė sūnų būdama
30 metų. Jau buvo baigusi mokslus, turėjo gerai mokamą darbą. Vaikui, kaip
atrodo Vijolei, jos draugė sugebėjo atstoti ir motiną, ir tėvą.
„Dabar jos sūnus jau suaugęs, studijuoja. Matau, kokie jiedu
artimi, kaip myli vienas kitą. Mano draugė sako, kad niekada nesigailėjo, jog
neištekėjo. Ji iš tiesų atrodo laiminga: pasinėrusi į mėgstamą darbą, lankosi
teatruose, koncertuose, keliauja“, – pasakojo Vijolė.
Jai pačiai likimas lėmė kitokį gyvenimą ir kitokią patirtį.
Ištekėjo, nes norėjo pabėgti
Vijolė su pirmuoju savo vyru Kostu susipažino būdama
dvidešimties. Jis buvo 8 metais vyresnis, baigęs aukštąjį mokslą, įgijęs
ekonomisto specialybę. Jaunas vyras sukosi tuo metu prestižinėje prekybos
srityje.
Vijolė buvo baigusi tik vidurinę mokyklą, dirbo vienoje kaimo
parduotuvėje pardavėja.
Po pusmečio pažinties Vijolė ir Kostas susituokė.
„Jis man patiko, bet nebuvau apsvaigusi iš meilės. Skubėjau
tekėti, nes norėjau greičiau išeiti iš tėvų namo“, – prisipažino ji.
Vijolė užaugo paprastoje, tvarkingoje šeimoje. Be Vijolės, buvo
dar du jaunesni jos broliai. Pasak moters, šeimoje nebuvo girtaujama, tačiau
vaikai ir motina kentėjo nuo despoto tėvo.
„Pamenu, kaip mes su mama kiekvieną vakarą su baime laukdavome
grįžtančio tėvo. Motina jaudindamasi lakstydavo po virtuvę, tikrindavo, ar į
kurį nors patiekalą nepamažino ar nepadaugino druskos. Neduok Dieve, jeigu
valgis tėvui nepatikdavo.
Tada jo nuotaika būdavo sugadinta, jis imdavo ieškoti
priekabių. Motinos nemušdavo, bet mus nuvanodavo diržu už menkniekį“, – pasakojo
Vijolė.
Pasak jos, tėvas buvo labai nervingas, amžinai viskuo
nepatenkintas ir konfliktuoti linkęs žmogus.
Vaikystėje Vijolė ir jos broliai stengdavosi kuo mažiau
painiotis tėvui po kojomis. Vaikai žinojo, kad nuolanki, tyli motina jų
neužstos, nes tėvo bijojo kaip ugnies.
Vijolė pasakojo, kad kartą supykęs ant vieno iš brolių tėvas jį
nusitempė į vonią, pakišo po šaltu dušu ir ilgai laikė klykiantį. Vijolė matė,
kaip virtuvėje rauda motina, bet nedrįso vyro paprašyti liautis.
Taigi baigusi vidurinę mokyklą mergina pradėjo svajoti, kaip
greičiau išeiti iš tėvų namų. Apie buto nuomą net negalvojo. Pasak Vijolės, jos
tėvas būtų pašėlęs iš pykčio ir paleidęs į darbą kumščius, nesvarbu, kad ji jau
buvo pilnametė.
Taigi Kostas jaunai merginai atrodė tikras išsigelbėjimas.
Šeimą draskė barniai
Vijolė ir Kostas apsigyveno jo tėvų padovanotame dviejų
kambarių bute. Nepraėjus nė metams jiems gimė sūnus.
Pasak moters, vyras pradėjo vis dažniau negrįžti namo naktimis,
paskui nepasirodydavo ir po kelias dienas. Parsirasdavo prasmirdęs alkoholiu.
„Jis puotaudavo su įvairiomis kompanijomis, jas pats labai
mėgo. Kostas dirbo prekybos bazėje, gaudavo įvairių deficitų. Tokie žmonės tais
laikais buvo labai populiarūs“, – prisiminė Vijolė.
Į žmonos priekaištus dėl lėbavimo vyras atsakydavo kumščiais.
Pasak Vijolės, kai sūnus buvo mažas, brukdavo jai į rankas savo žaislinį šalmą
ir siūlydavo užsidėti. „Tada tau neskaudės“, –mokydavo mamą.
Vijolė su pirmuoju vyru pragyveno beveik dešimt metų. Moters
atmintyje santuokoje praleistas laikas įsirėžė kaip nesibaigiantis košmaras.
„Mes taip ir neradome bendros kalbos. Kiekvienas žiūrėjome į
skirtingas puses. Jis man priekaištavo, kad esu neišsilavinusi, ribota boba, aš
jam – kad geria, nesirūpina namais, kad mūsų namuose nėra bendrų švenčių, kad
mes kartu neatostogaujame, apskritai niekur kartu neiname“, –kalbėjo Vijolė.
Bet labiausiai moterį gąsdino, kad laikui bėgant vyras vis
giliau klimpo į alkoholį, darėsi agresyvesnis.
Vijolė sakė mintį skirtis brandinusi beveik nuo vedybinio
gyvenimo pradžios, kol ryžosi tokiam žingsniui.
Vieną dieną ji pasiėmė vaiką, susikrovė daiktus ir pasibeldė į
savo močiutės duris. Grįžti pas tėvus nedrįso, nes žinojo, kad užsitrauks pyktį.
Motina iš pradžių irgi nepalaikė dukters, įkalbinėjo grįžti pas vyrą.
„Tu jam nepulk į akis, nusileis, ir jis nesimuš“, – patarinėjo
ji dukrai.
Kaip tikino Vijolė, nors motina ir nepritarė jos sprendimui
palikti vyrą, bet rėmė ją materialiai. Paslapčiomis nuo tėvo jai atnešdavo
maisto, duodavo truputį pinigų.
„Palikus vyrą mano ir sūnaus materialinė padėtis labai
pablogėjo, bet negaliu sakyti, kad skurdome. Aš dirbau pardavėja, šiek tiek
parėmė motina, močiutė. Paskui iš vyro prisiteisiau alimentus“, –pasakojo
Vijolė. Moteris neslepia, kad po skyrybų kurį laiką kankinosi svarstydama, ar
teisingai pasielgė.
Vaiką nuteikinėjo
Pasak Vijolės, po skyrybų jos vyras bendravo su sūnumi savo
paties arba tėvų namuose. Jis kategoriškai atsisakydavo ateiti į Vijolės
močiutės, kur ji su sūnumi gyveno, namus. Moteriai atrodo, kad vaikas į tėvų
skyrybas reagavo normaliai. Ji nepastebėjo, kad tuomet dešimtmetis sūnus būtų
nuliūdęs, irzlus, nepatenkintas.
Tačiau po poros metų berniukas pradėjo smarkiai keistis: jis
vis dažniau ir šiurkščiau atsikirsdavo motinai, greitai suirzdavo,
užsiplieksdavo. Vijolė guodėsi, kad tai tik beprasidedančios paauglystės
požymiai.
Moteris dirbo nuo ryto iki vakaro, tad po mokyklos sūnus vis
dažniau eidavo ne namo, o pas senelius – Kosto tėvus. Ten dažnas svečias būdavo
ir vaiko tėvas. Vijolė tikino, kad buvęs vyras ir uošviai pradėjo nuteikinėti
vaiką prieš ją. Tokį įspūdį jį susidarydavo iš namo grįžusio sūnaus kalbų.
Moteris neslepia, kad savo ruožtu ji irgi sūnui prikalbėdavo
daug blogų dalykų apie jo tėvą.
„Kai sulaukęs 13 metų sūnus pradėjo rūkyti, aš draudžiau ir
bariausi, o buvęs vyras užtarė. Jis sakė, kad vaikas pakvailios ir liausis“, –
pasakojo Vijolė.
Tačiau didžiausios problemos prasidėjo, kai Vijolė pradėjo
draugauti su vienu vyriškiu, beje, keliais metais už ją jaunesniu, neturėjusiu
šeimos.
Moters teigimu, jos buvęs vyras ėmė sakyti sūnui, kad jis
motinai visai nerūpi, kad ji yra pasileidėlė ir panašiai. O Vijolė sūnui
priekaištaudavo, kad klausantis alkoholiko tėvo paistalų. „Rėkdavau, kad jo
tėvas degradavęs žmogus, kad draudžiu jam ten kelti koją. Mano buvęs vyras tada
per girtavimą jau buvo praradęs darbą, jo butas virto kone landyne“, – kalbėjo
ji.
Vijolė norėjo, kad laisvalaikį sūnus leistų su ja ir jos
draugu, bet vaikas atšaudavo: neįdomu.
Po metų Vijolė ištekėjo už savo draugo, netrukus jiems gimė
kūdikis. Jos vyresnėlis kelias dienas gyvendavo pas ją, kelias – pas tėvą.
„Kai susipykdavo su tėvu, ateidavo pas mane, kai aš dėl ko nors
imdavau priekaištauti – vėl apsistodavo pas tėvą“, – paaiškino Vijolė.
Pasak moters, ilgainiui sūnus pradėjo gyventi su girtuokliu
tėvu, nes šis sūnui nieko nedrausdavo, nereikalavo mokytis. Baigęs 9 klases
Vijolės sūnus susidėjo su prastos reputacijos kompanijomis. Vos sulaukęs 18 metų
už chuliganizmą ir vagystes buvo nuteistas kalėti. Dabar jis laisvėje. Su motina
matosi retai.
Pripažįsta padariusi klaidų
Moteris įsitikinusi, kad, jeigu nebūtų išsituokusi, visiems
trims būtų buvę dar blogiau.
„Ar mano sūnus būtų užaugęs geresnis, matydamas, kaip tėvas
grįžta namo girtas ir riejasi su motina? Dešimt metų savo pirmoje šeimoje
gyvenau patirdama nuolatinę įtampą, buvau pasidariusi nervų kamuoliu.
Manau, kad teisingai padariau, jog išsiskyriau. Mano klaida,
kad po skyrybų nežinojau ir nemokėjau, kaip auklėti sūnų“, – savo anksčiau
išsakytą mintį kitais žodžiais pakartojo Vijolė.
Moteris džiaugiasi, kad puikiai sutaria su antruoju vyru ir
jaunėliu sūnumi. „Žinoma, kad pilnoje šeimoje, jeigu ji yra darni, žmogus
laimingesnis“, – patikino ji.
Vijolė galėtų sakyti, kad yra laiminga moteris, jei ne nutrūkęs
ryšys su vyresniuoju sūnumi.
Inga SMALSKIENĖ
