Mūsų klubas neturi mirti.
Ar Europos futbolo klubams gresia tas pats, kaip ant bankroto ribos balansuojančioms žemyno valstybėms? Legendinis škotų Glazgo „Rangers“ tapo savotiška futbolo Islandija, o niūriausi skeptikai teigia, kad tai tik pradžia.
Kas taps futbolo graikijomis, ispanijomis, airijomis ir portugalijomis, galima tik spėlioti. Tačiau Glazgo „Rangers“ gali tapti liūdnos sporto karaliaus eros pranašu.
„Rangers“ – tituluočiausias ne tik Škotijos, bet ir vienas daugiausia trofėjų susišlavusių klubų visame pasaulyje. Jokiai kitai komandai nėra pavykę tiek kartų (54) laimėti nacionalinį čempionatą. Dabar Škotijos futbolo pasididžiavimas atsidūrė ant išnykimo ribos.
Vasario viduryje „Rangers“ pradėjo bankroto procedūrą – jos administratoriumi paskirta Londono bendrovė „Duff and Phelps“. Didžiausia Glazgo komandos bėda – didžiuliai įsiskolinimai Jos Didenybės mokesčių ir muitų administracijai (HMRC). Šių įsiskolinimų dydį artimiausiu metu turi nustatyti mokesčių tribunolas, bet teigiama, kad jie gali siekti 49 mln. svarų sterlingų (202 mln. litų). Tai ne viskas – bendros „Rangers“ skolos sudaro apie 75 mln. svarų (309 mln. litų). Viso to priežastis – labai proziška. Glazgo klubas pastarąjį dešimtmetį gyveno ne pagal galimybes, apleido savo jaunimo akademiją, o vietoj savų žaidėjų ugdymo pirkdavo legionierius, kuriems mokėjo atlyginimus, nedarančius gėdos net Anglijos „Premier“ lygos lyderiams.
Ironiška, bet prie „Rangers“ bėdų prisidėjo ir Škotijos futbolo grandus nuolat kritikuojantis Vladimiras Romanovas. Kai Škotijos klubas sensacingai Čempionų lygos atrankoje nusileido Lietuvos verslininko remiamam FBK „Kaunui“, škotų žurnalistai tuomet nerimaudami skaičiavo, kad nesėkmė kainavo per 10 mln. svarų sterlingų, o gal ir didesnę sumą.
2011 m. klubo valdymą perėmęs Craigas Whyte’as iškart prabilo apie didžiules finansines problemas, kurių, kaip paaiškėjo, be bankroto procedūros išspręsti neįmanoma. Tiesa, bankroto administratorių įsikišimas nereiškia, kad „Rangers“ nustojo arba ateityje nustos egzistuoti. Škotijos čempionate komandai skirta 10 taškų bauda (sveikinimai Glazgo „Celtic“, jie jau beveik čempionai), ir tikėtina, kad klubas negalės dalyvauti kito sezono Europos taurių varžybose.
„Sakiau tai anksčiau ir pakartosiu dar sykį – „Rangers“ klubas buvo, yra ir bus. Iš šios krizės išeisime dar stipresni, persvarstę savo verslo planą, ir tikiu, kad „Rangers“ toliau kovos dėl titulų“, – oficialiame klubo pranešime teigė „Rangers“ savininkas C. Whyte’as.
Gal tai ir tiesa, bet tiesa ir tai, kad Škotijos futbole bent kuriam laikui liko vienas galingas klubas – „Celtic“. Antrasis „Old Firm“ narys taip pat turi savo finansinių rūpesčių, bet jie nėra tokie dideli ir galintys mutuoti į katastrofą. „Rangers“ turėtų išlikti, bet klausimas kitas – kiek komandos gerbėjams reikės laukti 55-ojo Škotijos čempionų titulo? „Rangers“ agonija įgauna dar tamsesnių spalvų bendrame Europos futbolo kontekste. Buvęs Glazgo komandos žaidėjas Kevinas Drinkellas prognozavo, kad bankrotas artimiausiais metais gali ištikti ir kelis galinguosius Anglijos klubus. „Didieji klubai dabar priklauso nuo turtingų savininkų malonės. Kas atsitiks, jei Romanas Abramovičius neberems „Chelsea“, o Sheikhas Mansouras – „Manchester City“? Šie klubai iškart pasitrauks iš verslo ir bus palikti su nesuvokiamomis skolomis“, – aiškino K. Drinkellas.
Prognozė – niūri, bet ne be pagrindo. Ypač po to, kai UEFA visai neseniai paskelbė 124 puslapių ataskaitą apie 650 Europos klubų finansinę padėtį. Raporte teigiama, kad 2010-aisiais žemyno klubai patyrė 1,6 mlrd. eurų nuostolių – net 400 mln. daugiau nei 2009-aisiais.
Nepaisant to, kad klubų pajamos per metus išaugo 6,6 proc. (iki 12,8 mlrd. eurų), bendros skolos augo dar didesniais tempais ir dabar siekia 8,6 mlrd. eurų. Nuostolingai užpraeitus metus baigė net 59 proc. visų klubų, ypač prasta atrodo „didžiųjų“ klubų situacija. Net trys iš keturių elitinių lygų lyderių pranešė apie patirtus nuostolius.
UEFA prezidentas Michelis Platini dar sykį pakartojo, kad tokia situacija negali tęstis, o ši ataskaita rodo, kad „klubams pagaliau reikia atsibusti“. Panacėja turinti tapti UEFA finansinio garbingo žaidimo programa kol kas neveikia arba veikia tik iš dalies. Praėjęs žiemos perėjimų langas buvo gerokai tylesnis nei buvusieji, nes UEFA taisyklėse numatyta, kad per dvejus metus nuostoliai negali viršyti 45 mln. eurų. Kita vertus, tokiam klubui kaip „Paris Saint Germain“ UEFA negali uždrausti švaistytis milijonais, nes bausmių sistema už naujosios programos nesilaikymą pradės veikti tik nuo 2014–2015 m. sezono. Tada UEFA galės skirti baudas, atimti taškus arba net diskvalifikuoti klubus iš Europos turnyrų, bet kai kurie teisininkai viešai abejoja, ar organizacija bus pajėgi įtvirtinti sankcijų mechanizmą.
Maža to, 2014–2015 m. sezonas dar pakankamai toli, o Glazgo „Rangers“ atvejis parodė, kad nuo finansinių kataklizmų nėra apsaugoti net visame pasaulyje žinomi klubai. O tai reiškia, kad daugelis Europos futbolo aistruolių gula ir keliasi su nerimu, ar jų komanda nebus kita išsigimusio ir nustekento futbolo verslo auka.
