Europos šalys mažina naftos gavybą, o Rusija – didina.
Pagrindinio Rusijos eksporto produkto – „Urals“ naftos – vidutinė kaina per 7 šių metų mėnesius pasiekė 109,17 dolerio už barelį ir 0,06 proc. viršijo prieškrizinių 2008-ųjų to paties laikotarpio rodiklį. Ekspertai prognozuoja, kad juodasis auksas ir toliau brangs, nors 150 dolerių už barelį kartelė šiemet neturėtų būti peršokta.
Rusijos finansų ministerijos ekspertas Aleksandras Sakovičius suskaičiavo, kad vidutinė septynių šių metų mėnesių naftos „Urals“ rūšies kaina siekė 109,17 dolerio už barelį, o prieškriziniais 2008-aisiais tuo pačiu metu nafta vidutiniškai kainavo 109,1 dolerio. Šių metų rodiklis net 1,4 karto viršija praėjusių metų kainą – 75,67 JAV dolerio.
Vidutinė „Urals“ naftos kaina liepos mėnesį (115,29 JAV dolerių), palyginti su 2010 m. liepa, buvo 1,5 karto didesnė, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Brent“ rūšies naftos kaina taip pat viršija 2008 m. pirmojo pusmečio vidurkį. 2008 m. sausį-birželį šios rūšies juodasis auksas vidutiniškai kainavo 109,35 JAV dolerio už barelį, o šių metų šešių mėnesių rodiklis siekia 112,08 dolerio.
Ekspertai pagrindine naftos kainos augimo priežastimi įvardija šių metų pradžioje Artimuosiuose Rytuose kilusius konfliktus.
Rekordinės aukštumos – po 2-3 metų
Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos narys Artūras Milevskis, komentuodamas šių metų naftos kainas, atkreipė dėmesį, kad 2008 m. pasaulis gyveno ekonomikos augimo nuotaikomis – verslas teikė užsakymus žaliavoms, nes planavo didinti gamybos apimtis. Be to, prieškriziniu laikotarpiu buvo atsiradusi infliacijos grėsmė, todėl ir investuotojai, ir spekuliantai, mėgindami apsidrausti nuo infliacijos, investavo į žaliavas.
„Šiais metais pasaulio ekonomikos padėtis kitokia. Nors kai kurių valstybių ekonomika vis dar auga, tačiau tiek JAV, tiek euro zonos, tiek kitų šalių ūkių plėtra lėtėja. Taigi ir produkcijos paklausa yra mažesnė nei 2008 m. Todėl nematau prielaidų, kad iki šių metų pabaigos naftos kainos pasiektų 150 JAV dolerių ribą“, – savo nuomonę portalui IQ.lt dėstė A. Milevskis.
Vis dėlto žaliavos, kaip finansinių priemonių grupė, nuo 2000 m. priskiriamos ilgalaikio kilimo rinkai. Kainas labiausiai augina didėjantis vartojimas ir kai kurių žaliavų, pavyzdžiui, žemės ūkio kultūrų, stygius.
„Nafta brangs, bet didelių kainų šuolių neturėtume išvysti. Tačiau per artimiausių dvejus trejus metus naftos kaina tikrai gali pasiekti 150 JAV dolerių už barelį ar dar aukštesnę ribą“, – pridūrė Investuotojų asociacijos atstovas.
Lūkesčiai keičiasi
Sparčiai kylančios žaliavų kainos nėra geras signalas nei investuotojams, nei gamintojams, nei vartotojams. Pabrangus žaliavoms didėja verslo sąnaudos, todėl įmonės brangina produkciją ir paslaugas. Tačiau pakilus prekių kainoms mažėja vartojimas, o tai mažina ekonomikos plėtros greitį arba net gali sukelti recesiją.
„Žaliavų kainos niekada neauga amžinai. Tokį pavyzdį matėme ir 2008 m. liepą, kai naftos kainos iš beveik 150 dolerių už barelį aukštumų iki metų pabaigos nučiuožė iki 35 dolerių“, – priminė A. Milevskis.
Jis akcentavo, kad ir didžiausių pasaulio šalių analitikai, Tarptautinė energetikų asociacija kitąmet prognozuoja vidutines naftos kainas sieksiant apie 100-110 JAV dolerių.
„Žaliavų rinką labai lemia lūkesčiai. Matome, kad Kinijos ekonomika jau taip sparčiai nebeauga, vadinasi, nebereikės nei tiek daug naftos, nei vario, bet vartojimas išliks, tad ir žaliavų kainos neaugs tiek sparčiai“, – pastebėjo A. Milevskis.
Europa gavybą mažina, Rusija – didina
Kaip pastebi „The Wall Street Journal“, stambiausi Europos naftos rinkos žaidėjai mažina žaliavos gavybos apimtis. Didžiosios Britanijos BP po Meksikos įlankoje įvykusios katastrofos sumažino naftos gavybą 11 proc. Italijos koncernas „Eni“, kilus neramumams Libijoje, gavybą sumažino 15 proc. Mažiau naftos išgauna Ispanijos bendrovė „Repsol“ (17 proc.), Norvegijos „Statoil“ (16 proc.), Prancūzijos „Total“ (2 proc.).
Tuo tarpu Rusijos naftos sektorius demonstruoja priešingas verslo tendencijas. Valstybės įmonė „Rosneft“ pirmą šių metų pusmetį per parą išgaudavo iki 2,362 mln. barelių naftos – tai 2,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Kita naftos gavybos įmonė TNK-BP paros gavybos rodiklius padidino iki 1,765 mln. barelių – 1,2 proc. daugiau nei pernai. „Gazprom neft“ per pirmą šių metų ketvirtį išgavo 7,6 proc. naftos daugiau nei 2010 m. pradžioje. Tačiau „Lukoil“ šios žaliavos gavybą sumažino 5 proc.
Brangstanti nafta didina Rusijos biudžeto pajamas. Šios šalies ekonomikos ministerija padidino šių metų prognozuojamą naftos kainą nuo 75 iki 105 JAV dolerių už barelį ir neatmeta galimybės, kad juodojo aukso kaina gali dar didėti.
Oficiali Rusijos prognozė kitiems metams dar nepakeista – 93 doleriai, o 2013 m. – 95 doleriai už barelį.
