Neturi nei interneto, nei fakso
Kaimo močiutės bibliotekose už Europos Sąjungos pinigus mokosi dirbti kompiuteriais, o valstybinės institucijos – Panevėžio miesto archyvo Pilėnų gatvėje darbuotojai neturi ne tik interneto, bet ir fakso.
„Savivaldybė turi raudonuoti iš gėdos, kad šiais informacinių technologijų laikais miesto archyve – viduramžiai“, – „Sekundei“ sakė viena panevėžietė, kuriai buvo didelis netikėtumas, kad archyvo darbuotojai reikiamos informacijos jai negali persiųsti nei elektroniniu paštu, nei faksu.
Miesto archyvo vyriausioji specialistė Aldona Vasiliauskienė tik skėsčioja rankomis – tai tiesa.
Archyve tėra vienintelis senas kompiuteris, naudojamas kaip rašomoji mašinėlė.
Tokio stebuklo, kaip internetas ir faksas, čia nėra nuo pat archyvo įkūrimo 2003 metais.
Pasak A.Vasiliauskienės, šios ryšio priemonės archyvui pažadėtos, kai bus atlikta pastato rekonstrukcija ir remontas. Jo laukiama jau kelerius pastaruosius metus.
Peržiemoti padeda šildytuvai
Keturioms archyvo darbuotojoms peržiemoti padeda šildytuvai. Patalpose, kuriose jos dirba, per šalčius oro temperatūra tepakildavo iki 8 laipsnių šilumos. Vasarą moterų nuotaika kur kas geresnė – bent jau nešalta.
Pateikti paklausimus ir gauti reikalingus dokumentus interesantai gali trimis būdais: patys atvykti į archyvą, per paštą ir per kurjerį.
Vien per keturis šių metų mėnesius archyvo darbuotojos išdavė 1016 įvairių pažymų. Beveik 1,5 tūkstančio kvadratinių metrų saugykloje gegužės 1 dieną buvo beveik 2 tūkstančiai tiesinių metrų vien tik likviduotų įmonių dokumentų.
2003 metais čia buvo saugoma 400 likviduotų įmonių dokumentai, dabar jau – 1600 įmonių.
Pastaruoju metu vienas aktyviausių miesto archyvo klientų – „Sodra“, kaupianti duomenis apie gyventojų darbo stažą. Tų žmonių, kuriems iki pensijos dar toli, duomenys „Sodrą“ pasiekia maždaug po metų.
Darbais užverstos archyvo darbuotojos pirmiausia stengiasi laiku pateikti pažymas apie tų gyventojų stažą ir darbo užmokestį, kuriems pensija jau čia pat.
Taip pat tenka greitai parengti pažymas teisėsaugos ir kitoms institucijoms.
Panevėžio apygardos prokuratūros Kanceliarijos skyriaus vedėja Regina Litvinaitienė sakė esanti maloniai nustebinta archyvo darbuotojų operatyvumu ir kruopštumu, žinant, kokiomis sąlygomis jos dirba.
„Sodros“ Panevėžio skyriaus atstovė spaudai Vaiva Mockevičienė taip pat patikino, kad archyvo darbuotojos labai atsakingos ir geranoriškos.
„Žinoma, kad „Sodrai“ būtų patogiau ir gerokai pigiau reikiamas pažymas užsakyti internetu ar bent faksu, tačiau tokių galimybių nėra“, – kalbėjo ji.
Archyvo darbuotojams dažnai tenka atsiprašinėti nustebusių ir pasipiktinusių klientų. Suprasti, kad XXI amžiuje valstybinė institucija neturi net fakso, ypač sunku užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Miestas vis dar tikslina projektą
Panevėžio miesto savivaldybė 2008-aisiais parengė archyvo išplėtimo projektą ir dvejus metus iš eilės jį teikė Valstybės investicijų programai, tačiau nebespėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį. Prasidėjus sunkmečiui 7,7 milijono litų vertės projektas finansavimo negavo ir veikiausiai jo greitai nesulauks.
Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Meškauskienė sakė šiuo metu tikslinanti projektą, jis esą kartu su daugybe kitų savivaldybių investicijų projektų yra bendroje eilėje gauti valstybės finansavimą. Kada Panevėžys gali tikėtis lėšų archyvui rekonstruoti, ji pasakyti negalėjo.
„Iš tiesų miesto archyve – viduramžiai. Pastato būklė avarinė, nėra interneto, fakso“, – neneigė A.Meškauskienė.
Paklausta, kodėl Savivaldybė nepasirūpina įvesti bent interneto ryšio, ji atsakė, kad neracionalu šitaip išlaidauti, kol pastatas nesuremontuotas.
„Tai tas pats, kas dėvėti prašmatnią skrybėle vilkint naktinius marškinius“, – vaizdžiai palygino ji.
Straipsnį
taip pat skaitykite 2011 m. birželio mėn. 17 d. dienraštyje „Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio miesto archyve nėra ne tik interneto, bet ir fakso.
