Panevėžio kolegijoje penktadienį, kur daugiau kaip metus dėstytojai ir šios aukštosios mokyklos direktorius Egidijus Žukauskas neranda bendros kalbos dėl pastarojo vykdomų reformų, apsilankė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Išklausęs kolegijos profesinės sąjungos atstovų skundus ir pabendravęs su direktoriumi E. Žukausku, viceministras paragino abiem pusėms ieškoti dialogo. Jo teigimu, kiekviena pertvarka atneša pokyčių, jie kartais būna skaudūs. Mažėjant studentų, pertvarkos neišvengiamos.
Į Panevėžio kolegiją atvykęs švietimo viceministras Rimantas Vaitkus paragino abi konfl iktuojančias puses kalbėtis ir rasti tinkamą sprendimą. U. Mikaliūno nuotr.
Be jų neišsivertė net didžiosios aukštosios mokyklos. Tačiau prieš darant bet kokią pertvarką reikėtų turėti strateginį planą. Taip pat svarbu rasti bendradarbiavimo formą su Panevėžio regione veikiančiomis verslo ir pramonės įmonėmis, kurioms kolegija rengia specialistus.
„Kiekvienoje šeimoje kyla konfliktų, šio konflikto šaknys – ne tik mažėjantis studentų skaičius, bet ir nesikalbėjimas, šaltukas tarp abiejų konfliktuojančių pusių. Pasigedau diskusijų dėl strategijos. Reikia atsižvelgti į tai, kam dirba Panevėžio aukštoji mokykla, kaip didinti jos patrauklumą, kad kuo daugiau jaunuolių rinktųsi šią mokyklą“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad pertvarka buvo pradėta nuo akademinės bendruomenės, tačiau neproporcingai didelė įstaigos biudžeto dalis tenka administracijai ir ūkio personalui išlaikyti. O visus pinigus uždirba būtent akademinė bendruomenė, administracija turėtų būti tik įrankis, katalizatorius, darantis procesą geresnį.
„Mano manymu, pertvarka yra gera, nes darbas buvo optimizuotas, tačiau blogai tai, kad buvo reformuota tik akademinė dalis, mat kone 40 proc. visų kolegijos išlaidų sudaro administracijos ir ūkio padalinių išlaidos. Reikėtų racionalizuoti ir šią dalį“, – žingsnį į priekį numatė R. Vaitkus.
Profesinės sąjungos reikalavimus atsistatydinti kolegijos direktoriui ir tarybai švietimo vicemeras vertino gana kritiškai. Jo teigimu, reikalauti nušalinti tarybą, kurią išsirinko pati kolegijos bendruomenė, nelogiška. Jeigu nepasitikima jais, reikia išsirinkti tuos, kurie galėtų atstovauti visų darbuotojų interesams. O direktorių gali atleisti tik taryba, nes ši jį paskyrė.
„Turite daugiau kalbėtis. Esminis pertvarkos klausimas turėtų būti, ar nuo to pagerėjo mokymosi kokybė. Neturi būti siekiama išsaugoti to, kas buvo. Reikia eiti tik į priekį“, – teigė viceministras.
Jau kovo 4-ąją turėtų paaiškėti kolegijoje atlikto audito išvados. Tada E. Žukauskas, kolegijos tarybos pirmininkas ir profesinės sąjungos atstovai bus kviečiami į Švietimo ir mokslo ministeriją dar kartą susėsti prie derybų stalo.
„Konfliktas nėra toks gilus, kad jo nebūtų galima išspręsti dialogu. Sprendimą privalote rasti patys, tik lieka klausimas, kokie bus metodai“, – paragino abi konfliktuojančias puses rasti kompromisą R. Vaitkus.
***
Petras NARKEVIČIUS, panevėžiečių išrinktas Seimo narys
Jeigu dialogas būtų prasidėjęs nuo praėjusių metų birželio, dabar tokios situacijos, kokia yra kolegijoje, nebūtų. Yra įvairių detalių, kurios verčia manyti, kad kolegijos reorganizacija, kai vietoj dviejų fakultetų buvo paliktos keturios katedros, nėra tvarkingai parengta. Neįvertinta, kokia bus finansinė nauda ir kiek tai prisidės prie mokslų kokybės.
Kodėl buvo reorganizuota tik akademinė bendruomenė? Juk būtent dėstytojai ir studentai yra pagrindiniai pinigų nešėjai. Jeigu nebūtų jų, nebūtų ir kolegijos. Tačiau administracija ir ūkis kolegijoje sudaro net per 40 proc. visų išlaidų. Jeigu prieš atliekant reorganizaciją būtų diskutuota su kolegijos akademine bendruomene, pasverti visi „už“ ir „prieš“, pradėta nuo savęs, situacija būtų buvusi visai kita. Dabar belieka laukti audito bei steigėjo išvadų kovo 4 dieną.
Lina Dranseikaitė
