Panevėžio valdantieji nusprendė, kad nėra skirtumo, vienu teismu Savivaldybei daugiau ar mažiau. Netgi iš anksto numačiusi, kad Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje kreipsis į teismą, miesto Taryba atmetė jos raginimą atšaukti konservatorių Maurikijų Grėbliūną iš vicemero pareigų.
Didžiausia Tarybos sensacija tapo valdančiųjų pusėn stoję du opozicijos atstovai, apkaltinę socialdemokratus bandymu šantažuoti koalicijos partnerius – už M. Grėbliūno palaikymą iš konservatorių ir „tvarkiečių“ reikalavus Kūno kultūros ir sporto centro vadovo vietos.
Savivaldybės užkulisiuose seniai buvo kalbama, kad vicemero klausimas taps egzaminu valdančiosios daugumos solidarumui.
Nors M. Grėbliūnui postas išsaugotas, valdantieji solidarūs nebuvo. Trys įtakingi socialdemokratai – frakcijos seniūno pavaduotojas Povilas Vadopolas, Rimgaudas Misiūnas ir Rimantas Sankauskas – paprieštaravo koalicijos partneriams ir visi trys palaikė Vyriausybės atstovės poziciją.
„Mes gerbiame ir mylime savo tėvynę bei jos įstatymus. Jei Vyriausybės atstovė siūlo naikinti sprendimą dėl vicemero išrinkimo ir savo išvadas dėl rinkimų yra pareiškusi Vyriausioji rinkimų komisija, turėtume su jais sutikti“, – motyvavo P. Vadopolas.
Išsaugoti vicemerą padėjo oponentai
Nors valdančiųjų nuomonės dėl M. Grėbliūno išsiskyrė, antrąjį vicemerą išsaugoti merui šį kartą padėjo ir bene aršiausi valdančiųjų kritikai Tarybos nariai Viktoras Trofimovas ir Mantas Leliukas, nors opozicija siekė, kad sprendimas dėl vicemero būtų panaikintas. Viena iš opozicijos lyderių „valstietė“ Gema Umbrasienė netgi ragino kolegas „nedalyvauti tame spektaklyje ir leisti valdantiesiems priimti sprendimus, kokie yra priimtini pagal jų asmenybės tipus“.
Jos siūlymą palaikė ir Gintaras Šileikis, prieš savaitę partijos bičiulių sprendimu metams netekęs narystės Liberalų sąjūdyje.
Žinia, kad du opozicijos atstovai stojo valdančiųjų pusėn, anot G. Šileikio, jam buvo „netikėtas viražas“.
Tapo sąmokslo liudininku
Staigmeną politikams pateikę V. Trofimovas ir M. Leliukas aiškina vicemero poste pasistengę išsaugoti M. Grėbliūną, mat įžvelgė socialdemokratų neskaidrius užmojus. V. Trofimovas įsitikinęs, kad trys socialdemokratai prieš valdančiuosius stojo ne iš pagarbos Vyriausybės atstovei, o norėdami pagąsdinti koalicijos partnerius.
V. Trofimovas tvirtina, kad per posėdžio pertrauką prieš balsavimą, kai salėje nebuvo daromi garso įrašai, pats girdėjęs, kaip socialdemokratų atstovai neva spaudė valdančiąsias partijas dėl Kūno kultūros ir sporto centro vadovo vietos.
„Kadangi per Tarybos posėdžius sėdžiu šalia socialdemokratų, tai viską mačiau ir girdėjau, kaip P. Vadopolas, R. Sankauskas ir R. Misiūnas bandė daryti įtaką, reketavo konservatorius kalbėdami, kad „tvarkietė“ Kristina Vareikienė nepadaro to, ką turi, tai yra parengti tokias konkurso sąlygas, kurios būtų tinkamos tik socialdemokratų kandidatui. „Tvarkiečiai“ bijo prarasti administracijos direktoriaus postą šiaušiantis socialdemokratams, o šie tokiu būdu reketuoja konservatorius gąsdindami atimti iš jų vicemero postą. Man netgi bandė užkimšti ausis kai kurie iš valdančiųjų, kad negirdėčiau viso to“, – „Sekundei“ teigė V. Trofimovas.
Dėmesio centre sportininkų kalvė
Savivaldybei pavaldaus Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus vieta laisva nuo rugpjūčio, kai į pensiją pasitraukė jo vadovas Bronislovas Pliavga. Nors pačios miesto Tarybos patvirtinta tvarka numato, kad įstaigai likus be vadovo konkursas į jo vietą turi būti paskelbiamas per mėnesį, Savivaldybė tą daryti vis dar delsia.
V. Trofimovo nuomone, direktoriaus rinkti neskubama, nes valdančiojoje daugumoje esančios partijos nesusitaria dėl įtakos Kūno kultūros ir sporto centrui.
Tokias V. Trofimovo įžvalgas sąmokslu apkaltinti socialdemokratai vadina pramanais.
„Kiekvienas apie kitus galvoja pagal savo iškrypimo laipsnį“, – pareiškė P. Vadopolas.
Gresia teismas
Konservatoriams išsaugojus M. Grėbliūną vicemero poste Savivaldybei gresia minti teismų slenksčius. Įstatymas numato, kad Vyriausybės atstovas, neįgyvendinus jo pateikto siūlymo, kreipiasi į teismą.
Ar pasinaudos šia galimybe, Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje Rasa Šošič sako apsispręsianti sulaukusi miesto Tarybos argumentų, kodėl buvo atmestas jos teikimas. Naikinti sprendimą dėl M. Grėbliūno išrinkimo vicemeru Vyriausybės atstovė ragino, nes balsuojant nebuvo užtikrinta galimybė Tarybos nariams nuomonę dėl kandidato į vicemerus pareikšti slaptai. Mat Tarybos valdančiosios daugumos patvirtintą balsavimo biuletenį politikams reikėjo pažymėti tik tada, jei nepritarė M. Grėbliūno kandidatūrai.
Pritariant jokių papildomų žymėjimų nereikėjo – užteko balsavimo komisijos įteiktą lapelį įmesti į balsadėžę.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko nuomone, tokia balsavimo tvarka, kai vieniems reikia žymėti biuletenį, kitiems – ne, pažeidžia lygių rinkimų principą.
Du ir nulis – Savivaldybė pralaimi
Jei Vyriausybės atstovė nuspręstų bylinėtis, tai jau būtų ketvirtas kartas, kai su Panevėžio savivaldybe ji susitiktų teismuose.
Aukštaitijos sostinės valdininkai teismo slenksčius mynė, kai Taryba nusprendė ignoruoti Vyriausybės atstovės reikalavimą laikytis įstatymo ir socialinio būsto suteikimo tvarkoje numatyti prioritetą našlaičiams. Teismas patenkino R. Šošič prašymą.
Vyriausybės atstovė taip pat laimėjo teismą prieš Panevėžio savivaldybę, kai reikalavo atšaukti mero potvarkiu įsteigtus etatus Tarybos sekretoriate. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vyriausybės atstovė teisi – etatus steigia ne meras savo nuožiūra, o Taryba.
Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme dar nebaigta nagrinėti byla dėl Panevėžio mero ir vicemerų atlyginimų dydžio. Vyriausybės atstovės nuomone, kadangi, Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje gyventojų nebėra 100 tūkst., turėtų mažėti mero ir jo pavaduotojų atlyginimai. Panevėžio vadovai tam prieštarauja.
Nors Vyriausybės atstovės prašymas teismą pasiekė maždaug prieš metus, tačiau jo nagrinėjimas atidėtas jau du kartus – motyvuojama tuo, kad Seimas netrukus gali priimti įstatymus, iš esmės pakeisiančius situaciją, ir tas teisinis ginčas nebeturės prasmės. Kol kas teisės aktai, turintys išgelbėti Panevėžio valdžios atlyginimus, nėra priimti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
