Ne vienai asocijuotai verslo struktūrai priklausantis Panevėžio vicemeras Aleksas Varna rizikuoja pakliūti etikos sargų akiratin dėl interesų konflikto. Savo privačių interesų deklaracijoje A. Varna nurodo priklausantis Lietuvos pakuotojų asociacijai, Tarptautinės policijos asociacijos Panevėžio skyriui, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijai. Pastarojoje, redakcijos žiniomis, jis yra valdybos narys, Lietuvos pakuotojų asociacijoje – viceprezidentas.
Ne vienai asocijuotai verslo struktūrai priklausantis Panevėžio vicemeras A. Varna rizikuoja pakliūti į etikos sargų akiratį. U. Mikaliūno nuotr.
Akivaizdu, kad organizacijos, kurių veikloje dalyvauja vicemeras, sukurtos atstovauti konkretaus verslo interesams, tad lieka neaišku, kaip pavyktų miesto vadovo pozicijas užimančiam politikui išlikti nešališkam ir ginti visuomeninį, o ne vienos iš minėtų organizacijų ar jos narių poreikį, jei toks klausimas kada iškiltų.
Praeitą savaitę vicemeras grįžo iš Japonijos, ten viešėjo su verslininkų delegacija. A. Varna teigia, kad į šią šalį jis vyko kaip Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos prie Ūkio ministerijos atstovas – kai kurie SVV tarybos nariai jau ne vienerius metus bendrauja su japonais ir keletą kartų buvo priėmę jų delegacijas Lietuvoje, o dabar į tolimąją šalį buvo pakviesti lietuviai.
Pasak A. Varnos, jų tikslas, kad Japonijos ir Lietuvos santykiai prasidėtų nuo smulkiojo ir vidutinio verslo. Ūkio ministerija rekomendavo SVV tarybos nariams vykti į Japoniją.
Vicemeras teigia, kad jį domino atliekų perdirbimo technologijos. Rūpėjo pasižiūrėti, kaip tą daro japonai. Taip pat norėjo sužinoti, ar Panevėžio savivaldybei įmanoma Japonijoje rasti nuolatinį partnerį, taip pat investuotoją „Rail Balticos“ krovinių terminalui Panevėžio rajone.
Vizito metu A. Varna lankėsi keturiose atliekų perdirbimo įmonėse, keliuose sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose, susitiko su logistikos korporacijos, statančios automobilių ir geležinkelio terminalus, prezidentu, valdžios atstovais. Turima minčių, kaip japonų patirtį būtų galima panaudoti Panevėžyje.
Visuomeniniais pagrindais
SVV taryba, kaip skelbia Ūkio ministerija, yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė, remdamasi asociacijų teikimu.
Šios tarybos veiklos tikslas – užtikrinti SVV atstovų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip kurti palankią aplinką verslui. Šioje taryboje A. Varna sako esantis tarybos ir valdybos narys. Jos yra deleguotas, pasak vicemero, į labai svarbią ir naudingą Savivaldybei organizaciją – 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų stebėsenos komitetą, kuris tvirtina visų ministerijų aprašus, pagal kuriuos yra daromi investiciniai projektai.
Tačiau vicemeras tvirtina į kelionę vykęs ne kaip Lietuvos pakuotojų asociacijos atstovas, jos viceprezidentas – dėl pakuočių nesilankęs nei vienoje įmonėje, o ir tokie susitikimai nebuvo suplanuoti. Jo teigimu, šiai asociacijai priklausantis visuomeniniais pagrindais, ten atlyginimo negaunantis. A. Varna tvirtina, kad atėjęs dirbti į Savivaldybę iš pakavimo verslo, su „Panoden“ įmone nutraukė visus ryšius.
Vicemeras į kelionę vyko asmeninių atostogų sąskaita, didžioji tų atostogų dalis buvo nemokamos.
„Jei būčiau išvažiavęs kaip į komandiruotę, tai būtų laikraščiai pilni visokių straipsnių – ir teisingų, ir neteisingų. Geriau aukoti savo pinigų ir be problemų suvažinėti, parvežti gerų dalykų. Paprasčiau“, – paklaustas, kodėl vyko savo sąskaita, paaiškino A. Varna.
Vengti interesų konflikto
Kai vicemeras priklauso tiek daug asocijuotų verslo struktūrų, kyla klausimas, ar nekyla interesų konfliktas ir kaip tai suderinama su pareigomis valstybės tarnyboje. Ar pažeisti įstatymai, galima pasakyti tik tuomet, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atlieka tyrimą ir priima sprendimą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisininkai sako, kad įstatymai nedraudžia valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims dalyvauti visuomeninių organizacijų, įskaitant ir vienijančias verslo atstovus, veikloje, tačiau tai turi būti deklaruojama privačių interesų deklaracijoje. Anot komisijos teisininkų, interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privalo, vadovaudamiesi teisės aktais ir taikydami juose numatytas priemones, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
„Taigi pats narystės visuomeninėse organizacijose (taip pat ir vienijančiose verslo atstovus) faktas savaime nevertintinas kaip keliantis interesų konfliktą. Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie jam sukelia interesų konfliktą“, – teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai.
Jų manymu, A. Varna, „eidamas Panevėžio miesto vicemero pareigas, negali dalyvauti sprendimų, susijusių su organizacijų, kurių nariu jis yra, veikla ar interesais. Taip pat pastebėtina, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai“.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą apribojimų išimtis gali nustatyti tik vadovas ar jo įgaliotas atstovas, tačiau sprendimas apie išimties taikymą turi būti paskelbtas viešai.
Daiva SAVICKIENĖ
