Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose penktadienį atlikta pirmoji Lietuvoje negiminingo donoro kaulų čiulpų persodinimo operacija. Ūminiu kraujo vėžiu sergančiam 29 metų pacientui iš Kauno pagelbėjo dvidešimtmetis donoras iš Lenkijos.
“Medicininiu požiūriu šią transplantaciją prilyginčiau pačiai pirmai kaulų čiulpų persodinimo operacijai Lietuvoje, kuri buvo atlikta 1999 metais”, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius.
Pasak daktaro, kaulų čiulpų perpylimas – viena sudėtingiausių medicinos procedūrų, kuri trunka daugiau negu pusmetį. Pirmiausiai pacientą reikią tinkamai paruošti transplantacijai, paskui stebėti, kaip prigyja kaulų čiulpai, funkcionuoja imuninė sistema, saugoti nuo infekcijų.
Brolių ir seserų kaulų čiulpai tinka tik 20-25 proc. kraujo ligomis sergančių pacientų. Likusiems, kurie laukdavo transplantacijos, iki šiol Lietuvoje nebuvo kaip pagelbėti.
Situacija pasikeitė šią vasarą, kai Lietuvos gydytojams buvo suteikta teisė naudotis Pasaulio kaulų čiulpų donorų banko registru – ieškoti negiminingų donorų ir Lietuvoje atlikti jų kaulų čiulpų transplantacijas.
Šiuo metu Pasaulio kaulų čiulpų donorų banko registre – tik apie 100 lietuvių. Pradėję atlikti negiminingų donorų kaulų čiulpų persodinimo operacijas medikai drauge su onkohematologinių ligonių bendrija “Kraujas” aktyviau reklamuos šią donorystę.
“Taip pat drauge su mūsų pacientais prašysime visuomenės ir sveikatos politikų paramos, kad sergantiems onkohematologinėmis ligomis būtų prieinamos ne tik transplantacijos, bet ir kiti reikalingi gydymo metodai”, – pabrėžė L. Griškevičius.
Pasak bendrijos “Kraujas” pirmininkės Jolitos Dvareckienės, mokslinių laimėjimų dėka piktybinių kraujo ligų gydymas tampa vis efektyvesnis, tačiau labai gaila, kad jis dar nėra prieinamas kiekvienam Lietuvos žmogui.
Aktorius Dalius Mertinas sakė į draugijos veiklą įsijungęs todėl, kad pats išgirdo sunkią diagnozę, patyrė gydymą ir žino, kiek žmogui ir jo artimiesiems reikia stiprybės įveikti ligą.
“Draugijos uždavinys – ne tik palaikyti sergančius, bet ir dirbti su Sveikatos apsaugos ministerija, žmonėmis, formuojančiais sveikatos politiką, kad kuo greičiau papildomam gydymui reikalingi vaistai būtų įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą”, – pabrėžė aktorius.
Bazinis hematologinis gydymas užtikrinamas ir kompensuojamas visiems kraujo vėžiu sergantiems ligoniams. Tačiau šiuo metu nekompensuojama papildoma imunoterapija galėtų išgelbėti dar daugiau gyvybių.
Efektyvesnio papildomo gydymo vaistų kursas vienam pacientui kainuoja apie 30 tūkst. litų ir, gydytojo L. Griškevičiaus teigimu, prieinamas tik vienetams.
Pasiūlymus į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti 5 šiuo metu Lietuvoje registruotus vaistus bendrija “Kraujas” kelis kartus pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Kompensuoti papildomą gydymą atskiriems ligoniams buvo prašyta ir Ligonių kasa, bet kol kas teigiamo atsakymo nesulaukta.
ELTA
