Pasigailėjo sterilizavę
Panevėžyje bręsta precedento neturinti byla. Katę iš mirties
nagų ištraukę pensininkai svarsto į teismą paduoti, jų nuomone, gyvūnėlį
nugydžiusį garsų miesto veterinarą Kazimierą Paltaroką.
Stasė ir Vaclovas Raudoniai šiomis dienomis neišleidžia iš akių
prieš dvi dienas operuotos 3,5 metų Pelenės – negrynaveislės Siamo katytės.
Šeimininkai nepraranda vilties, kad iškankintas ir sunkiai
pakylantis gyvūnėlis atsigaivelės.
Raudoniai įsitikinę: jei ne nesėkmingai veterinarijos gydytojo
K.Paltaroko atlikta sterilizavimo operacija, antrosios nebūtų prireikę.
Prieš maždaug porą metų į Panevėžyje gerai žinomą veterinarą
Raudoniai kreipėsi su prašymu sterilizuoti katę. Šeimininkai pageidavo, kad
gyvūnėlis ne tik nebesusilauktų palikuonių, bet ir užėjus rujai garsiu kniaukimu
nevarytų iš proto jų pačių ir daugiabučio kaimynų.
S.Raudonienė pamena už operaciją tąkart nė 120 litų
nepagailėjusi. Katės augintojai neabejojo, kad žmogaus įsikišimas į gamtos
dėsnius gyvūnėliui nepakenks. Juolab kad pas kitą veterinarą tokią procedūrą
ištvėrusi kaimynų katė jautėsi kuo puikiausiai.
Tačiau po operacijos praėjus kelioms savaitėms šeimininkams
rūpesčių pradėjo kelti katei pasirodančios išskyros. Iš pradžių pora dar
guodėsi, kad nemalonumai – tik laikini, tačiau po kelių mėnesių pasiėmę katę ir
pasibrukę jos suteptą paklodę vėl nukulniavo į K.Paltaroko veterinarijos
kliniką.
Tąkart paties gydytojo nesurado, tik jo padėjėja išrašė
antibiotikų, pensininkų kišenes patuštinusių bemaž 40 litų.
Traukė iš mirties nagų
V.Raudonis pasakoja dar ne kartą mynęs veterinaro klinikos
slenkstį. Gydytojas kaskart paskirdavo vaistų, tačiau nuo jų katei nė kiek
negerėjo. Galų gale šeimininkai, užuot sukę pas K.Paltaroką, ėmė žingsniuoti į
veterinarijos vaistines.
„Kai išpasakodavau, kokią bėdą turiu, vaistininkai kaip
susitarę klausdavo, ar ne K.Paltarokas katę sterilizavo“, – pamena vyriškis.
Anot jo, visus porą metų katytę kankino kas kiek laiko
pasirodantys pūliai, gyvūnėlis buvo pasyvus, sveikata pagerėdavo nebent vasarą.
Prieš keletą dienų Pelenė išgąsdino šeimininkus pradėjusi
raičiotis, nustojo ėsti, net vandens įpiršti nebuvo įmanoma, užuot mėgavęsis
laisve sode, gyvūnėlis paslikas gulėjo ant sofos.
„K.Paltaroku nebepasitikėjom, bet matėm, kad be veterinaro jau
nebeišsiversim“, – „Sekundei“ pasakojo V.Raudonis.
Mirtimi besivaduojančią savo numylėtinę pensininkai ryžosi
patikėti kitam Panevėžio veterinarui – Evaldui Bagdonavičiui.
„Galvojau, kad tiek laiko prasirgusi Pelenė nebeturi jokių
prošvaisčių išgyti. Jau buvau nusiteikęs ją užmigdyti. Bet gydytojas pasiūlė ir
sutikome operuoti, bala nematę tų pinigų“, – kalbėjo katės šeimininkas.
Pensininkai liko neramiai trypčioti už operacinės durų. Jas
pradariusio gydytojo žodžiai ir suteikė vilties, ir pamynė pasitikėjimą baltais
chalatais vilkinčiais gyvūnų gydytojais.
Tik todėl, kad K.Paltarokas katės vidų susiuvo netirpiais
siūlais, tarp žarnas paskandinusių pūlių E.Bagdonavičius surado ligos židinį –
prieš porą metų išpjautos gimdos liekaną.
Už tai, kad Pelenė kankinosi net porą metų, Raudoniai negali
atleisti K.Paltarokui.
Jei sulauktų iš aplinkinių moralinės paramos, šeimininkai
neatmeta galimybės su garsiuoju veterinaru bylinėtis teisme.
Nors katės gydymui Raudoniai skaičiuoja jau išleidę maždaug
pusę tūkstančio litų, tačiau pas Temidės tarnus žingsniuotų ne tam, kad iš
gydytojo prisiteistų pinigų.
„Pas K.Paltaroką atsimušdavome kaip į sieną – antibiotikų
prirašydavo, pinigus sumokėdavom, o katei nė kiek nebuvo geriau. Jei būtume
dabar nuėję, turbūt vėl antibiotikų dozę būtume gavę. Ar čia ne pasipinigavimas?
Ar patyręs veterinaras nežino, kaip gydyti? Mes tik norime jį pamokyti, kad
gydytoju būdamas gyvūnų nekankintų“, – piktinosi Raudoniai.
Rado kolegos klaidų
Pelenę operavęs E.Bagdonavičius tvirtina radęs kolegos klaidų.
Pasak jo, katytė iš tiesų jau buvo atsidūrusi ties mirties riba.
„Nelabai kaip operacija buvo padaryta. Pati didžiausia klaida
buvo, kad paliko gimdos galiuką. Visa kita – netirpūs siūlai ar neišpjautos
kiaušidės nėra esminiai dalykai. Nors rekomenduojama siūti tirpiais siūlais, bet
nebūtina, tai daktaro teisė apsispręsti. Negalima tvirtinti, kad labai blogai
padarė neišpjovęs kiaušidžių, nors irgi nelabai gerai. Bet dėl to, kad
nepašalino visos gimdos, operacija buvo atlikta nekokybiškai, ne iki galo“, –
aiškino E.Bagdonavičius.
Veterinaras neslepia nebe pirmą kartą taisantis kolegų klaidas.
Tačiau gyvūnų šeimininkams įrodyti, kad gydytojas, užuot padėjęs, tik pakenkė jų
augintiniams, galimybės labai menkos: kreiptis teismą arba į veterinarijos
gydytojus vienijančią ir savo etikos komisiją turinčią asociaciją. Šios
komisijos nariu yra ir K.Paltarokas.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 8 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Ryžtas. Nors Pelenės gydymui
S.Raudonienė skaičiuoja jau išleidusi maždaug pusę tūkstančio litų, tačiau pas
Temidės tarnus žingsniuotų ne dėl pinigų, o norėdama pamokyti garsųjį
veterinarą.
