Moliūgų plantaciją Samanynės kaime užauginusiems ekologinio ūkio savininkams Bronislavai ir Antanui Šereliams gresia šias vertingas daržoves užarti arba sušerti karvėms. Nesikeičiant lietuvių mitybos įpročiams, ūkininkai neturi kur realizuoti produkcijos – pirkėjams pavyksta įsiūlyti tik mažą jos dalį.
Iš gero derliaus neuždirbo
Moliūgų plantaciją Samanynės kaime užauginusiems ekologinio ūkio savininkams Bronislavai ir Antanui Šereliams gresia šias vertingas daržoves užarti arba sušerti karvėms. Nesikeičiant lietuvių mitybos įpročiams ūkininkai neturi kur dėti savo produkcijos – pirkėjams pavyksta įsiūlyti tik mažą jos dalį.
Pavasarį kone po litą už moliūgo sėklą mokėję Šereliai svarsto, kad šįmet veikiausiai iš pūstažandžių daržovių neuždirbs. Į ūkininkų skelbimus, siūlančius pirkti moliūgus, atsiliepė tik vienas kitas jų mėgėjas.
„Pavasarį buvome sutarę dėl supirkimo su sveiko maisto parduotuve, bet šiai užsidarius likome kaip stovim. Prekybos centrams mes neįdomūs, dar bandysime belstis į konservų fabriką“, – planuoja B.Šerelienė.
Ūkininkės nuomone, moliūgai šalnų sulauks ne jos vienos lauke. Šįmet kaip reta gerai užderėjus šioms daržovėms, augintojai griebėsi už galvų – derlius gausus, o pirkti nėra kam.
„Buvome pakviesti į ekologiškos produkcijos mugę. Apskaičiavome, kad mažiausiai už 100 litų turime parduoti, kad kelionė atsipirktų, ir nevažiavom. Gerai padarėme. Dukra pasakojo, kad visas Vilnius buvo pilnas moliūgų“, – „Sekundei“ teigė B.Šerelienė.
Kainą nuleido
Ekologinio ūkio šeimininkė moliūgus imasi auginti ne pirmąkart. Prieš ketvertą metų iš šių daržovių B.Šerelienė neblogai užsidirbo.
Augintoja net nespėjo daržovių į turgų nuvežti – moliūgų patys pirkėjai pas ją į namus važiavo. Pasak ūkininkės, ypač daug į jos kiemą moliūgų užsukdavo gydytojai.
Šįmet tokios paklausos nebesitiki, mat tarp moliūgų augintojų pastebimai išaugusi konkurencija. Dėl to B.Šerelienė net kainą nuleido – už 6–10 kilogramų sveriantį moliūgą prašo 5 litų, už didesnį – 10 Lt, nors pavasarį vylėsi už kilogramą šios daržovės užsiprašyti ir 2,5 Lt.
„Moliūgai užaugo tokie dideli, kad vargu ar Panevėžyje kas pirktų tokį už 30 Lt ir daugiau. Užsidirbti nebesitikiu, gerai būtų bent atsiimti, ką sėklai išleidau“, – svarsto B.Šerelienė.
Pirkėjus vilioja kaip išmano
Moliūgų dydis pirkėjų ieškančius augintojus verčia suktis kaip išmano. Ūkininkų turgaus direktorė Regina Varnienė pripažįsta, jog prekeiviai net užsimerkė prieš higienos taisykles, kad tik produkciją realizuotų.
„Nors nehigieniška, neestetiška, bet pardavėjai vis tiek moliūgus pjausto. Kas gi pirks sveriantį 17 kilogramų?“ – teigė direktorė. Ji pati iš turgaus dažnai namo parsitempia moliūgą – iš jo sultis spaudžia, troškinius gamina, pyragus kepa.
Darbo dienomis turguje moliūgais prekiauja bent trys augintojai, savaitgaliais jų gretos gausesnės.
Irena Švedienė iš Daukniūnų už kilogramą šios daržovės prašo dviejų litų, o jei kas ryžtųsi pirkti visą, atiduotų ir po litą. Tik tuomet už tokį pirkinį tektų pakloti ne vieną dešimtį, mat I.Švedienės darže užaugę moliūgai sveria net iki 30 kilogramų. Jei rudenį moliūgų neišpirks, sulaukusius pavasario moteris tikisi parduoti triskart brangiau.
Nors moliūgus augina nebe pirmus metus, I.Švedienė pripažįsta, kad iš tokio verslo Lietuvoje nepraturtėsi – nors ir kiek daug kalbama apie jų milžinišką naudą, lietuviai kaip neperka, taip neperka.
„Užauginti moliūgą lengva, bet parduoti – sunku“, – patikina I.Švedienė.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 28 d. „Sekundėje“.
