
U. Mikaliūno nuotr. J. Balčikonio gimnazijos abiturientas, Lietuvos sunkiosios atletikos jaunimo čempionas ir suaugusiųjų pirmenybių sidabro medalio laimėtojas V. Šuiskij kol kas nežino, ar pavyks dalyvauti Europos jaunimo pirmenybėse.
Apie panevėžietį Viktorą Šuiskij šiemet išgirdo visa Lietuvos sunkiosios atletikos bendruomenė: svorio kategorijoje iki 77 kg atletas tapo šalies vicečempionu, o jaunimo grupėje džiaugėsi nugalėtojo vardu.
Spalio pradžioje Klaipėdoje V. Šuiskio laukia Europos jaunimo iki 20-ies metų čempionatas. Tiesa, panevėžiečio planus gali pakoreguoti neseniai patirta trauma. Viktoras optimizmo nepraranda ir viliasi pasirodyti spalio 2–11 dienomis vyksiančiose Senojo žemyno jaunimo pirmenybėse. Nors dar laukia startai, kitą savaitę 18-ąjį gimtadienį minėsiantis sunkiaatletis šį sezoną gali vadinti pačiu sėkmingiausiu.
Smagu varžytis namuose
– Spalio pradžioje – Europos jaunimo iki 20 metų sunkiosios atletikos čempionatas. Bene svarbiausios sezono varžybos?
– Tokia situacija, kad užklupo trauma. Aišku, rankų dar nenuleidžiu, bet nežinau, kaip bus. Po Panevėžyje vykusio sunkiosios atletikos turnyro pajutau nugaros skausmus. Maniau, menkniekis, iki pirmadienio treniruotės praeis. Bet skausmas tik didėjo.
Bandau palaikyti formą, šiek tiek treniruojuosi. Viliuosi startuoti Klaipėdoje vyksiančiame Senojo žemyno čempionate.
Tai nebūtų mano debiutas tokio rango varžybose. Prieš porą metų dalyvavau jaunių iki 17 metų Europos pirmenybėse.
– Ar jauti jaudulį prieš kiekvienas varžybas? Visur sieki maksimalaus rezultato?
– Jauduliukas visada yra. Bet varžybos Panevėžyje ypatingos: ateina pažiūrėti ir palaikyti šeima, draugai. Iškart motyvacija didesnė, be to, ir linksmiau, ir drąsiau.
Prieš kiekvienas varžybas turiu tam tikrų tikslų. Yra kontroliniai turnyrai, juose įdomu pasitikrinti formą. Tačiau beveik visada pagauna azartas, norisi kuo geriau pasirodyti ir siekiu maksimalaus rezultato.
– Kuri pergalė labiausiai pradžiugino?
– Šiemet iškovotas Lietuvos jaunimo čempiono titulas ir šalies suaugusiųjų vicečempiono vardas. Tai svariausi mano pasiekimai. Lapkritį vyks Lietuvos atskirų veiksmų čempionatas, tokiose varžybose dar nesu iškovojęs medalių, tad bandysiu namo grįžti ne tuščiomis.
Visada smagu varžytis mūsų šalies pirmenybėse: gera konkurencija, stiprūs varžovai. Taip pat visada įdomu jėgas pasitikrinti užsienyje: nežinomi mano svorio kategorijos atletai, didesnė motyvacija, o namo sugrįžti pasisėmęs patirties.
– Kaip ir kada susidomėjai sunkiąja atletika?
– Treneris Gintautas Čeponis aštuntoje klasėje atvyko į mokyklą, į kūno kultūros pamoką. Pakvietė lankyti sunkiosios atletikos treniruotes. Tada, atrodo, buvau keturiolikmetis.
– Kiek kartų per savaitę treniruojiesi? Ar visos treniruotės panašaus pobūdžio: apšilimas ir štangos rovimas, stūmimas?
– Priklauso nuo treniruočių planų. Vasarą treniravausi šiek tiek daugiau, per savaitę būdavo 9–10 treniruočių. Nuo rugsėjo prasidėjus mokslams tiek laiko negaliu skirti. Dabar – 6 užsiėmimai per savaitę, o sekmadienį poilsis.
Pažįstami su A. Didžbaliu
– Mokaisi Juozo Balčikonio gimnazijoje. Ar sudėtinga suderinti mokslą ir sportą?
Rezultatai. Panevėžyje vykusiame turnyre svorio kategorijoje iki 77 kg sunkiaatletis pasiekė asmeninius ir miesto (jaunimo iki 20 m.) rekordus: 115 kg rovimo veiksme ir 136 kg stūmimo veiksme.
– Taip, esu abiturientas, dvylikta klasė, pavasarį – egzaminai. Ketinu stoti į universitetą, mąstau apie kineziterapijos studijas. Suderinti mokslą ir sportą labai sunku, ypač jei mokaisi J. Balčikonio gimnazijoje.
Bet pripratau prie mokytojų reikalavimų, stengiuosi, pavyksta dėmesio skirti ir pamokoms, ir treniruotėms. Daugelis mokytojų žino, kad sportuoju ir kartais išvykstu į varžybas. Niekam nesigiriu, bet tą galbūt iš spaudos sužino.
– Ar tėvai nepriekaištauja, kad daug dėmesio skiri sportui?
– Ne. Kai pradėjau lankyti sunkiąją atletiką, jie džiaugėsi, kad radau mėgstamą užsiėmimą. Iki to laiko išbandžiau ir lengvąją atletiką, ir krepšinį, ir boksą. Nė viena sporto šaka nebuvo prie širdies, o sunkioji atletika iškart patiko. Po pirmos treniruotės supratau, kad tai mano sportas.
– Kokia didžiausia tavo svajonė? Galbūt olimpinės žaidynės?
– Iš pradžių būtų gerai kada nors pasipuošti Europos čempionato medaliu, vėliau žvilgsnis kryps į pasaulio pirmenybes, paskui galbūt ateis eilė ir olimpiadai.
– Gal tave įkvepia kokia nors pasaulio sunkiosios atletikos žvaigždė, gal motyvuoja Aurimo Didžbalio pergalės (2014 m. iškovojo pasaulio čempionato bronzą) ar jau karjerą baigusio Ramūno Vyšniausko (daugkartinis Europos čempionatų prizininkas, olimpinių žaidynių dalyvis) pasiekimai?
– Esame bičiuliai su A. Didžbaliu. Susitinkame šalies rinktinės stovyklose, patinka jo treniravimosi specifika, bendravimas su jaunesniais atletais.
Jis duoda naudingų patarimų. Smagu sulaukti dėmesio iš tikro profesionalo, tikrai nemažai pasiekusio šioje sporto šakoje. Stengiuosi perimti naudingą informaciją.
Panevėžyje – nauji rekordai ir prizinės vietos
Per miesto gimtadienį, rugsėjo pirmąjį savaitgalį, Panevėžyje vyko tarptautinis sunkiosios atletikos turnyras. Jame varžėsi apie 70 Estijos, Latvijos ir Lietuvos sportininkų, tarp jų – 7 panevėžiečiai.
Svorio kategorijoje iki 56 kg Jonas Serafinas (55 kg rovimas, 70 kg stūmimas) iškovojo pirmąją vietą.
Svorio kategorijoje iki 62 kg Lukas Sokolovas (dvikovė – 140 kg) liko antras. Tiesa, užimta pozicija ypač apmaudi, nes Lukas pralaimėjo tik dėl to, kad svėrė 200 gramų daugiau, nei identišką rezultatą pasiekęs varžovas.
Svorio kat. iki 69 kg antras liko ir Germanas Leleika (dvikovė – 171 kg), 7-ąją vietą užėmė Darius Adomavičius.
Svorio kategorijoje iki 77 kg V. Šuiskij pasiekė asmeninius ir miesto (jaunimo iki 20 m.) rekordus: 115 kg rovimo veiksme ir 136 kg stūmimo veiksme. Šie rezultatai jam garantavo pirmąją vietą.
Svorio kategorijoje iki 85 kg Mindaugas Janulevičius buvo antras (stūmimo veiksme – 91 kg, tai yra naujas miesto jaunių iki 15 m. rekordas, dvikovės rezultatas – 167 kg).
Svorio kategorijoje per 105 kg Modestas Tomkus iškovojo 1-ąją vietą, 3-ias liko Edgaras Šatas. Keturi panevėžiečiai varžėsi veteranų turnyre. Pagal Sinklerio lentelę 1-ąją vietą iškovojo Gintaras Jakulis (320 taškų), antras liko Egidijus Balčikonis (305 tšk.).
Linas JOCIUS







