Praeitą savaitę Panevėžyje vykusiame verslininkų, švietimo įstaigų ir švietimo bei mokslo ministro Dainiaus Pavalkio susitikime aptarta, kaip mūsų regiono profesinės mokyklos bendradarbiauja su vietos verslu. D. Pavalkis vietos verslininkams siūlė labiau spausti profesines mokyklas, kad rengtų jiems reikalingus specialistus – tai turi pasakyti ne ministerija, o pats verslas.
Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsitikinimu, profesinis mokymas turi atitikti vietos verslininkų interesus, o ko reikia, jie turi pasakyti patys. U. Mikaliūno nuotr.
Patys turėtų raginti?
Ministro tvirtinimu, profesinis mokymas turi atspindėti, ko reikia vietos ūkiui, o ne rengti tokius specialistus, kokių dalykų turi mokytojus, ne tai, kas paprasčiau, populiariau. Pasak D. Pavalkio, profesinis mokymas turi daugiau ar mažiau atspindėti vietinių verslininkų poreikius.
„Mes turime verslui duoti, ko reikia, per tokį laiką, kokio reikia“, – įsitikinęs ministras.
Seimo nario Petro Narkevičiaus organizuotas pažintinis verslo, profesinių mokyklų ir Švietimo ministerijos vadovų susitikimas turėjo atsakyti į aktualius klausimus: ar dabar veikianti profesinio orientavimo sistema veiksminga, ar išnaudojamas potencialas, ar regiono profesinėse mokyklose nėra besidubliuojančių specialybių, ar verslas turi galimybę išreikšti lūkesčius ir ar jie tenkinami, kodėl trūksta kvalifikuotų specialistų, nors yra daug bedarbių? „Tokius susitikimus reikia organizuoti ir ateityje, pasižiūrint, ar Švietimo ministerija, profesinės mokyklos atlieka namų darbus, ar atsižvelgiama į šios dienos realijas ir verslo pageidavimus“, – sakė P. Narkevičius .
Nors verslininkai bendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis, tačiau švietimo srityje, jų manymu, dar nemažai problemų, o joms spręsti būtina ir ministerija. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas sako, kad pats profesinis orientavimas plačiąja prasme yra problemiškas. Jo manymu, reikėtų taisyti situaciją, kai Lietuvos verslui rengiami nereikalingi specialistai, nes mokymo įstaigos siekia tik panaudoti jiems mokyti skiriamas lėšas.
Reikia iš naujo mokyti
Kita aktuali problema, kad mokslus baigusį žmogų įmonės dar turi pačios kurį laiką mokyti dirbti. Pasak Panevėžio statybos tresto įmonės vadovo Daliaus Gesevičiaus, į jų įmonę ateina taip parengti žmonės, kad savo gebėjimais diskredituoja patį mokymą. Tokie, jo manymu, turėtų atsisijoti dar besimokydami. Nes darbo proceso galima išmokyti, bet išugdyti sampratą, kas yra tinkamas darbuotojas, sudėtingiau. Pavyzdžiui, reikia nutinkuoti 10 kvadratinių metrų sienos, tačiau žmogus neturi elementarių gebėjimų taip organizuoti darbus, kad tai atliktų laiku.
„Darome sumuštinį be sviesto. Nemokome dirbti racionaliai“, – įsitikinęs D. Gesevičius.
Verslininko manymu, galbūt reikėtų mažiau laiko gaišti teorijai ir daugiau skirti praktikai.
„Naujus darbuotojus reikia leisti į kursus, kad gautų darbui reikalingus pažymėjimus. Mano manymu, baigęs mokslus specialistas privalo atsinešti pirminius dokumentus, reikalingus dirbti pagal specialybę“, – dar vieną problemą dėl reikiamos kvalifikacijos (pavyzdžiui, aukštalipių) išsakė D. Gesevičius.
Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio manymu, teorijos profesinėse mokyklose nėra per daug. Jai skiriama tik apie 25 procentus laiko. Pasak jo, kitas klausimas, kaip organizuojama praktika. Pusę jos laiko mokomasi, kaip daryti, paskui būna gamybinė praktika. Per ją turėtų labiau bendradarbiauti verslas ir profesinė mokykla, aptarti, kokių gebėjimų reikia mokyti konkrečioms įmonėms, gamykloms.
„Mokyklos pačios nesusigalvos, ko jums reikia. Užduotį turi suformuoti verslas“, – verslininkus tikino ministras.
Panevėžio PPAR prezidento S. Gailiūno manymu, yra ir dar viena bėda. Į profesinę mokyklą ar aukštąją moksleiviai ateina neturėdami tam tikrų dalykų pagrindų. Pavyzdžiui, baigę aukštąją nemoka anglų kalbos, nors tiek vidurinėje, tiek aukštojoje mokykloje jos mokoma ne vienerius metus. Jau nekalbant apie tiksliuosius mokslus.
Panevėžio statybos tresto vadovo D. Gesevičiaus manymu, dabar svarbu išleistas absolventų skaičius, o ne parengtų specialistų gebėjimų kokybė.
„Jauni žmonės nebeturi garbės pajautimo, kad yra specialistai“, – sako jis.
Verslininko teigimu, kartais iš gatvės paimtas žmogus dirba geriau nei vadinamasis specialistas. Jo manymu, vertėtų vėl sugrąžinti stojamuosius egzaminus, kad aukštosios mokyklos galėtų pačios atsirinkti studentus.
Ministras D. Pavalkis priminė, kad egzaminų tvarka keičiasi. Ateityje matematikos egzaminas bus privalomas, o užsienio kalbą privalu mokėti stojant į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą.
Daiva SAVICKIENĖ
