Geriausios sąlygos verslui – Estijoje, rodo Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ trijose Baltijos valstybėse atliktas tyrimas. Dėl to per ateinančius metus švedų verslas Estijoje ketina investuoti 85 mln. eurų. Lietuvoje ir Latvijoje planuojamos mažesnės investicijos – atitinkamai 71 ir 43 mln. eurų.
„Baltijos šalys – geras regionas verslo plėtrai. Kvalifikuoti darbuotojai, palyginti mažos veiklos sąnaudos, gera mokesčių sistema ir geografinė padėtis yra vieni patraukliausių aspektų verslui šiame regione plėtoti“, – tyrimo rezultatus komentavo Mantas Zalatorius, „Business Sweden“ vadovas Rytų Europai ir Turkijai.
Anot jo, patrauklumo Baltijos valstybėms suteikia ir geras darbo užmokesčio bei darbo našumo santykis, teigiamos ekonomikos vystymosi perspektyvos.
Vėluoti atsiskaityti – lietuviška tradicija
Daugeliu aspektų Latviją, Lietuvą ir Estiją tyrimo dalyviai įvertino panašiai. Vis dėlto jie atkreipė dėmesį, kad tam tikrose srityse skirtumai akivaizdūs – Lietuvai ir Latvijai yra kur pasitempti.
Kaip bene opiausią problemą Lietuvoje švedų įmonių atstovai įvardijo mokėjimo terminų nesilaikymą. „Mokėjimo kultūra Lietuvoje yra blogiausia Baltijos šalyse. Delsti atsiskaityti čia tapo tradicija“, – sakė vienas apklausos dalyvių.
44 proc. respondentų teigė, esą Lietuvos valstybės įstaigos mokėjimo terminų nesilaiko visiškai arba laikosi tik iš dalies. Latvijoje taip teigė 6 proc., o Estijoje – 12 proc. apklaustųjų. Dėl vėlavimo atsiskaityti Lietuvos įmones kritikavo 23 proc. respondentai. Latvijos verslui priekaištus dėl mokėjimo ne laiku išsakė 19 proc., o Estijoje – 5 proc. apklausos dalyvių.
Lietuvoje taip pat kritikuotos daug laiko atimančios biurokratinės procedūros ir sudėtingas susisiekimas oro keliais.
Didžiausia bėda Latvijoje – korupcija
„Business Sweden“ tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje ir Estijoje korupcijos suvokimas yra kur kas didesnis nei realus susidūrimas su ja.
„46 proc. respondentų Lietuvoje ir 21 proc. Estijoje teigė maną, jog konkurentai konkursus ar verslo sandorius laimi todėl, kad naudojasi korupciniais mechanizmais. Tačiau pasiteiravus, ar per pastaruosius trejus metus teko tiesiogiai susidurti su korupcija, teigiamai atsakė 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 5 proc. Estijoje“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Latvijoje korupcijos suvokimas ir realus susidūrimas su ja, tyrimo duomenimis, yra toks pat. 46 proc. tyrime dalyvavusių švedų įmonių atstovų teigė, esą konkurentai konkursus ar verslo sandorius laimi todėl, kad naudojasi korupciniais mechanizmais. Tiek pat apklaustųjų teigė, kad su korupcija jiems teko susidurti tiesiogiai.
„Įmonių atstovai mini, jog per pastaruosius dešimt metų situacija korupcijos srityje tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pagerėjo. Tikimasi, kad ateityje ji ir toliau gerės“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Estijos trūkumas – geležinkeliai
Anot jo, svarbiausiu trūkumu Estijoje įvardyta geležinkelių infrastruktūra. 21 proc. apklaustųjų ją įvertino gerai, 26 proc. – blogai, 18 proc. – labai blogai. Galima palyginti: geležinkelių infrastruktūrą Latvijoje kritikavo 23 proc., o Lietuvoje – 24 proc. respondentų.
Tačiau Estija kitas dvi Baltijos valstybes lenkia savo mokesčių sistema. Net 57 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad mokesčių sistema Estijoje yra gera. Tokios pat nuomonės apie mokesčių sistemą Lietuvoje laikėsi 27 proc., o Latvijoje – 32 proc. verslininkų.
Apklausoje dalyvavo 147 trijose Baltijos valstybėse veikiančių švedų kapitalo įmonių atstovai. Šiuo metu Lietuvoje aktyvią veiklą vykdo 130, Latvijoje – apie 300, Estijoje – apie 700 Švedijos bendrovių.
Švedija patraukli lietuviams
IQ anksčiau rašė, kad, švedų bendrovėms galvojant apie plėtrą Lietuvoje, mūsų šalies įmonės planuoja daugiau veiklos Švedijoje.
Alfredas Zigmantas, plastikinių ir guminių produktų gamybos įmonės „Stigma“ generalinis direktorius, švedus apibūdinęs kaip žodžio žmones, pritarė jų išsakytai kritikai dėl vėluojančių atsiskaitymų.
Tiesa, prieštaringa kai kurių Lietuvos įmonių reputacija „Stigmai“ bėdų nesukelia, nes kiekviena bendrovė pati kuria savo įvaizdį. „Gaminame švedams ir jie apie mus susidarę gerą nuomonę. Niekada nevėluojame pristatyti prekių ir mokame laiku, kai perkame prekes“, – anksčiau IQ sakė bendrovės vadovas. Tarp jo įvardytų partnerių Švedijoje – ir tokios žinomos bendrovės kaip „Saab“ ar „Rehau“.
VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas yra sakęs, kad Švedijos rinka Lietuvos verslininkams patraukli dėl patogaus susisiekimo, produkcijos transportavimo, eksporto plėtros galimybių kur kas didesnėje nei Lietuvos rinkoje ir patikimų Švedijos partnerių, kurie orientuojasi į ilgalaikių bei stabilių partnerystės ryšių kūrimą.
