Parkas užbaigtas
Kai praretėjo investuotojų, norinčių įsikurti Lietuvoje,
gretos, pradėjo dygti pramonės parkai. Panevėžio savivaldybė dar šį mėnesį
turėtų padėti tašką daugiau nei dvi dešimtis milijonų litų atsiėjusiose Pramonės
parko statybose.
Tačiau kad plynas laukas su sutvarkyta infrastruktūra
veikiausiai dar bent porą metų stovės geriausiu atveju pustuštis, pripažįsta ne
tik verslininkai, bet ir pati jo šeimininkė – miesto Savivaldybė. Ar žadėtasis
įvairių sričių investuotojų traukos centras netaps tik gražiai sutvarkyta plyne
su nutiestais keliais ir įrengta infrastruktūra?
Panevėžio vicemerės Gemos Umbrasienės teigimu, parko įkūrimo
stadijoje belikęs paskutinis akcentas – įteikti dokumentus Lietuvos verslo
paramos agentūrai. Tiesa, miesto valdžiai nesisekant į jį pritraukti
investuotojų, konkursą laimėję elektros tinklų įrengėjai, tuomečiai Rytų
skirstomieji tinklai, dar rugpjūtį dėl praktinių sumetimų nusprendė pristabdyti
elektros tiesimo projektą, nes nutiesus elektros tinklus ir pastačius pastotes
nebūtų kam tiekti elektros ir iš to uždirbti.
Vicemerė tikina, jog energetikai įsipareigojo atsiradus
konkrečiam investuotojui jam užtikrinti elektros tiekimą.
Tačiau verslininkų, rimtai pasiryžusių sukirsti su Panevėžio
valdžia rankomis, per pastaruosius pusantrų metų taip ir neatsirado.
Privilioti nesiseka
Investuotojų laukia 35 ha parko teritorijoje suformuoti devyni
sklypai, du iš jų – po keliasdešimt arų.
Labiausiai Lietuvoje besižvalgančius užsienio verslininkus
domina du – 6,5 ha ir 2,76 ha sklypai. Į mažuosius kol kas niekas neatkreipė
dėmesio.
Praėjusiais metais galimybėmis Panevėžio pramonės parke
domėjosi trys investuotojai: dujų turbinų gamintojai iš Didžiosios Britanijos
bei skandinavai baldų ir tekstilės gamintojai.
Pasižvalgę Aukštaitijos sostinėje nė vieni čia investuoti
nesiryžo.
Tokį verslininkų atsargumą G.Umbrasienė aiškina bendra šalies
ekonomine situacija – dujų turbinų gamintojai, vos užsimezgus deryboms,
pasitraukė ne tik iš Panevėžio, bet ir Lietuvos. Kiek anksčiau dar buvusios
miesto valdžios nesėkmingai į pramonės parką viliotiems aliuminio profilių
fabrikui vietos ieškojusiems italams pasirodė verslui tinkamesnis Dzūkijos
sostinės Alytaus pasiūlymas. Vis dėlto ir dzūkai investuotojais ilgai
nepasidžiaugė. Pasak G.Umbrasienės, italai pasitraukė ir iš Alytaus.
Panevėžio savivaldybė guodžiasi, kad dar nenutrūkusios derybos
su tekstilės ir baldų gamintojais.
Vietos valdžia skaičiuoja, kad įsikūrusieji Pramonės parke per
metus už hektarą į miesto biudžetą sumokėtų maždaug 3000 eurų žemės nuomos ir
nekilnojamojo turto mokesčių.
Iš verslininkų, nusprendusių kurtis Pramonės parke, Savivaldybė
reikalautų, kad investicijos į vieno išsinuomoto hektaro plotą siektų ne mažiau
nei du milijonus litų, o kiekvienam hektare būtų sukurtos ne mažiau nei penkios
ilgalaikės darbo vietos. Tai, kad prašymais įsikurti Panevėžio pramonės parke
verslininkai Savivaldybės neužvertė, mero pavaduotojos nuomone, neturėtų
stebinti.
„Kiek investuotojų atsirado visos Lietuvos parkuose? Jei
įsikūrė, tik nedideli. Parkas užsipildys kartu su ekonomikos pakilimu“, – tikisi
vicemerė.
Tačiau net ji pripažįsta, kad dar bent porą metų parkas
tikriausiai stovės tuščias, o panevėžiečiai žadėtųjų darbo vietų nesulauks.
Eilinis nuomotojas
Panevėžio pramonės parko projekto vertė – 24 mln. litų. Iš jų
17,5 mln litų – Europos Sąjungos lėšos, kita dalis – valstybės ir Savivaldybės
pinigai. Pastaroji skaičiuoja į jo hektarą investavusi per 300 tūkst. litų.
Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 10 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Atsargūs. Praėjusiais metais
galimybėmis įsikurti Panevėžio pramonės parke domėjosi trys investuotojai: dujų
turbinų gamintojai iš Didžiosios Britanijos bei skandinavai baldų ir tekstilės
gamintojai. Pasižvalgę Aukštaitijos sostinėje nė vieni investuoti nesiryžo.
