Pinigų įmonės plėtrai pritrūkę verslininkai kreipėsi į Verslo angelų fondą I.
„Tarp verslininkų ir investuotojų sudaroma tarsi vedybinė sutartis, pasižadame ir varge, ir džiaugsme būti kartu“, – juokiasi Verslo angelų fondo I partneris Algimantas Variakojis. Dvejus metus veikiantis fondas investavo ir padėjo atsistoti ant kojų septynioms bendrovėms, eilėje stovi dar penkios.
Verslo angelų fondas I – tai organizacija, kuri Europos investicijų fondo ir privačių Lietuvos verslininkų lėšas investuoja į mūsų šalyje veikiančias įmones ir taip padeda joms plėstis.
Nuo 2010 metų, kai buvo įkurtas, fondas jau investavo 6,2 mln. litų. Pusę šios sumos pradedantiems verslininkams skyrė organizacija, kitą pusę – Verslo angelais tapę patyrę verslininkai ir įmonės.
„Į mus kreipiasi ir tokie, kurie turi verslo planą ar originalių idėjų, bet visai neturi pinigų. Tačiau mes dažniausiai remiame jau veikiančias jaunas, perspektyvias bendroves, orientuotas į eksportą ir dirbančias su naujomis technologijomis.
Investavome į septynias įmones, dar 200 bendrovių paraiškas rimtai svarstėme. Beveik tiek pat paraiškų atmetėme iš karto. Tokios idėjos, kaip „aš sukursiu geriausią kompiuterinį žaidimą, duokit man pinigų“ netinka. Kreipiasi ir verslininkai, kurie turi problemų su bankais, bet mes negalime dengti senų skolų. Deja, beviltiškų bendrovių negalime išgelbėti“, – sako A. Variakojis.
Baiminasi prarasti valdžią
Kriterijus atitinkančių įmonių rasti ne taip ir lengva. Pradedantys verslininkai nesiryžta ieškoti investuotojų, o po krizės pastarieji tapo dar atsargesni. Be to, įmonių vadovai dažnai baiminasi, kad investuotojai išvers juos iš balno ir pradės vadovauti bendrovei.
Jei kompanijos vertė 100 tūkst., o mes investuojame 1 mln. litų, tai norėsime turėti 90 proc. akcijų.
Tačiau A. Variakojis tvirtina, kad visos sąlygos aptariamos iš anksto.
„Juokaujame, kad pasirašome vedybinę sutartį, todėl ir įmonės akcijų dažniausiai norime turėti 50 proc., bet visada žiūrime, kokia kompanijos vertė, ir kiek mes patys investuojame. Jei bendrovės vertė 1 mln. litų, o mes skiriame 100 tūkst. litų, savaime suprantama, kad mums priklausys tik 10 proc. akcijų, bet jei kompanijos vertė 100 tūkst., o mes investuojame 1 mln. litų, tai norėsime turėti 90 proc. akcijų. Tačiau akcininkų sutartyje galima numatyti ir tai, kad įmonės savininko balsas būtų lemiamas“, – aiškina verslininkas.
Padeda ir patarimais
Verslo angelų klube yra 95 nariai. Jais dažniausiai tampa patyrę verslininkai, turintys ryšių Lietuvoje ir užsienyje. Todėl naujoms įmonėms jie gali padėti ne tik pinigais, bet ir vertingais patarimais.
Verslo angelai padėjo sustiprėti ne vienai šalies įmonei.
„Būna, kad ateina pas mus į fondą verslininkai ir prašo reikia investuoti 0,5 mln. litų, bet paskaičiuojame, pareguliuojame finansų srautus ir matome, kad lėšų reikia mažiau. Būna ir atvirkščiai: verslininkas mano, kad užteks 100 tūkst. litų, o pamatome, jog įmonė gamina gerą produktą, tad galima plėsti, ir siūlome daugiau pinigų.
Paprastai neinvestuojame į smulkų verslą, kuriam reikia mažiau kaip 50 tūkst. litų. Daugiausia fondas gali investuoti apie 700 tūkst. litų, tiek pat turi investuoti ir Verslo angelas. Vadinasi, investicijos riba yra 1,4 mln. litų, bet Verslo angelas gali investuoti ir daugiau“, – sako A. Variakojis.
Kreipėsi, nes planavo plėtrą
Pirmoji įmonė, į kurią investavo Verslo angelų fondas I, buvo informacines technologijas žemės ūkio įmonėms kurianti bendrovė „Art21“.
Jos vadovas Augustas Alešiūnas pasakojo, kad į fondą nutarė kreiptis, nes planavo įmonės plėtrą, o tam reikėjo lėšų.
„Esame aukštųjų technologijų kompanija, negalėjome kreiptis į bankus, nes jie tokios veiklos nefinansuoja. Rizikos kapitalistai buvo vienas iš galimų variantų, todėl ir kreipėmės į juos. Sandėrį sudarėme gana greitai – per dvi-tris savaites. Tai – ne parama, o verslo sandėris, abipusis bendradarbiavimas. Žmonės investuoja pinigus tikėdamiesi grąžos. Dabar mes jiems esame dėkingi, nes gavome pinigų ir patirties, jie turbūt mums bus dėkingi, kai išeis iš įmonės ir užsidirbs savo planuojamą pelną. Dabar mūsų kompanija auga po 120 proc. per metus“, – sako A. Alešiūnas.
Paprastai Verslo angelų fondas I, parduodamas savo akcijų dalį, iš įmonės valdymo pasitraukia po kelių metų, o privatus investuotojas gali ir toliau bendradarbiauti.
Suteikė pasitikėjimo
Į bendrovę „Nuostabioji technologija“ Verslo angelų fondas I kartu su privačiu verslininku investavo apie 480 tūkst. litų. Įmonės vadovas Remigijus Vyšniauskas pasakoja, kad verslą pradėjo per patį krizės piką, trūko lėšų plėtrai. Verslo angelų fondas I pats pasiūlė pagalbą.
„Lėšas panaudojome gamybos plėtrai, įrangos įsigijimui, gamybos automatizavimui, eksporto plėtrai. Sulaukėme ne tik finansinės, bet ir moralinės pagalbos. Tai mums suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Verslo angelai padėjo susitvarkyti pinigų srautus, atrasti naujus prekybos kanalus. Ir be fondo pagalbos būtume dirbę, bet tempai būtų buvę kitokie“, – apie paramos naudą kalbėjo R. Vyšniauskas.
Didžioji dalis bendrovės „Nuostabioji technologija“ akcijų priklauso fondui ir privačiam investuotojui. Bet R. Vyšniausko teigimu, nė viena šalis neturi kontrolinės akcijų dalies.
Prieš pradėdamas bendradarbiauti su Verslo angelų fondu I verslininkas girdėjo įvairiausių gąsdinimų, kad investuotojai kišis į įmonės valdymą, tačiau R. Vyšniauskas tikina, kad dėl to problemų neturėjo.
„Svarbu, kad įmonė dirbtų sėkmingai. Kas iš to, jei man priklausys 100 proc. akcijų, bet įmonė bus nieko verta“, – svarsto verslininkas.
Be šių dviejų įmonių Verslo angelų fondas I investavo į „Tūtą“, gaminančią sportinę aprangą, rekuperatorių gamintoją „Alasca LT“, greito sveiko maisto restoranų tinklą „TakeWay“, internetinio mokymo platformas „Eruditus“ ir Lietuvoje gaminamus vitaminus ir maisto papildus eksportuojančią „ExpoVita“.
Lietuviai verslūs
Verslo angelų fondo I atstovas A. Variakojis sako, kad į Lietuvą žvalgosi ir užsienio investuotojai.
„Kinijoje gaminama produkcija ir jos pervežimai brangsta, o kokybė dažnai būna prasta. Pastebėjau, kad vokiečiai, skandinavai grąžina gamybą iš Kinijos į Europą ir jie dairosi į Baltijos šalis. Jie ieško pramonės bazės Lietuvoje, bet ne dėl pigios darbo jėgos, o dėl to, kad darbininkai čia kompetentingi ir dirba kokybiškai.
Kai bandžiau jiems prieštarauti, kad Italijoje privataus verslo daugiau negu pas mus, italai atsakė, kad pas juos daug verslų yra paveldima, o lietuviai sugeba sukurti iš nulio.
Lietuviai yra verslūs žmonės. Tai man bandė įrodinėti ir italai. Kai bandžiau jiems prieštarauti, kad Italijoje privataus verslo daugiau negu pas mus, italai atsakė, kad pas juos daug verslų yra paveldima, o lietuviai sugeba sukurti iš nulio“, – pagyrimų negaili A. Variakojis.
Jis pastebėjo, kad po krizės verslininkai tapo atsargesni, tačiau patys Verslo angelai tapo aktyvesni. Banko „Snoras“ istorija parodė, kad ir banke laikomi pinigai nėra saugūs. Todėl verslininkai pradeda drąsiau investuoti ir į mažesnes įmones, imasi rizikingesnių projektų.
Verslo angelų fondo darbuotojai sulaukia ir originalių idėjų.
„Vieną kartą atėjo žmogus ir sakėsi sukūręs amžino veikimo variklį, norėjo gauti pinigų jo gamybai. Jis jau turėjo patentą, bet mes neinvestuojame į tokius dalykus. Ateina verslininkai, kurie stato vėjo jėgaines, vandens energijos panaudojimo įrenginius. Tai labai įdomu, bet į tokius dalykus dar anksti investuoti“, – teigė A. Variakojis.
Į Verslo angelų fondą I kreipiasi ir moterys. Verslininkai netrukus ketina investuoti į vieną projektą, susijusį su valymo priemonėmis, kurį pateikė moteris.
