Klausimas apie tai, koks yra svarbiausias verslo tikslas, gali pasirodyti trivialus. Bet nuo jo priklauso labai daug. Daugelis šalies gyventojų svarbiausiomis verslo funkcijomis laiko ne tai, ką iš tiesų derėtų.
Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvairiais pjūviais nagrinėtas verslininko portretas visuomenėje ir jį nulėmusios priežastys.
Per konferenciją surengtoje mokslo ir verslo atstovų diskusijoje paaiškėjo, kad vienoks ar kitoks verslo ir verslininko vertinimas priklauso ir nuo to, ko iš jų tikisi visuomenė. Jei visuomenėje vyraujanti nuomonė gerokai prasilenkia su verslo atliekamomis funkcijomis, vien tai gali lemti verslo, žmonių ir politikų nesusikalbėjimą ir paskatinti didesnį nepasitenkinimą verslu.
Gana abstrakčios ir daug temos aspektų palietusios diskusijos dalyviams galiausiai pavyko išgryninti svarbiausią dalyką, kuriuo turi užsiimti verslas. Be to, kai kurių diskusijos dalyvių kritikos sulaukė pastaraisiais metais išpopuliarinta socialinės atsakomybės versle samprata. O pagrindinis verslo tikslas yra žemiškas ir vienu žodžiu apibūdinamas siekis. Bet apie viską nuo pradžių.
Verslą mato skirtingai
Britų ministras pirmininkas Winstonas Churchilis, kurį renginyje citavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, yra pasakęs, kad kai kurie privatųjį sektorių mato kaip grobuonį, kurį reikia nušauti, kai kurie jį mato kaip karvę, kurią galima melžti, ir tik mažai kas jį laiko tvirtu arkliu, kuris traukia vežimą.
LLRI atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis šalies gyventojų verslui priskiria tinkamą vaidmenį (teikti prekes ir paslaugas, uždirbti pelną). Vis dėlto didesnė dalis gyventojų linkę sureikšminti antrines ar tretines verslo funkcijas, kurios pačios savaime nėra jo tikslas (kurti darbo vietas, mokėti mokesčius).
Pavyzdžiui, didesnė dalis tyrimo respondentų (56 proc.) įsitikinę, kad viena pagrindinių verslininko funkcijų visuomenėje yra kurti darbo vietas. Kiek mažiau negu pusė (41 proc.) visų apklaustųjų nurodė, kad pagrindinė verslo funkcija yra gaminti prekes ir teikti paslaugas. Po maždaug trečdalį apklaustųjų (atitinkamai 34 ir 32 proc.) pabrėžė, kad svarbiausias verslo tikslas yra gauti pelno ir mokėti mokesčius. Penktadalis (20 proc.) apklausos dalyvių rinkosi variantą, kad verslo tikslas yra kurti naujus produktus ir paslaugas.
Beje, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės dažniau teigė, kad verslo funkcija yra gaminti prekes ir teikti paslaugas. Žemiausią išsilavinimą turintys gyventojai sakė, jog pagrindinė verslo funkcija yra kurti darbo vietas.
Darbo vietų kurti neprivalo
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas komentuodamas populiariausią nuostatą dėl darbo vietų kūrimo teigė, kad prie tokios visuomenėje vyraujančios nuomonės gali būti prisidėję viešos politikų ir verslininkų diskusijos dėl darbo vietų, kai pirmiesiems priimant kokius nors su komercine veikla susijusius teisės aktus antrieji juos dažnai vertina neatsiedami nuo darbo vietų, t. y. kad vienas ar kitas įstatymas gali skatinti įdarbinti daugiau žmonių arba priversti jų atleisti.
Vis dėlto darbo vietų kūrimas ir išlaikymas negali būti verslo tikslas, nes, kaip teigė vienas konferencijos pranešėjų JAV ekonomistas Jurijus Maltsevas, taip galima nueiti į socializmą. Jo paminėtas pavyzdys – per krizę ištiesta JAV valdžios ranka prie bankroto ribos atsidūrusiam šalies automobilių gamintojui „General Motors“. Šis sprendimas visų pirma buvo grindžiamas poreikiu išsaugoti darbo vietas ir pažadu ateityje sukurti naujų. Tačiau toks JAV valdžios kišimasis į privatųjį sektorių, J. Maltsevo teigimu, gali būti palyginamas su centrinio planavimo ekonomika socialistinėse šalyse, kuriose partijos komitetas nuspręsdavo, kas, ką ir už kiek turi gaminti.
Pasak J. Maltsevo, taip apribojamos rinkos ekonomikos jėgos, kurias austrų ekonominės minties klasikas Josephas Schumpeteris yra pavadinęs kūrybine destrukcija. Šios jėgos dažniausiai pasirūpina, kad rinkoje išliktų tie verslai, kurie siūlo geriausias ir pigiausias paslaugas, daro tai veiksmingiausiai.
Todėl sakantys, kad pagrindinė verslo funkcija yra teikti prekes ir paslaugas, yra labai arti teisingo atsakymo. Verslas ar verslininkas pirmiausia turi tenkinti klientų poreikius. Tai geriausiai daryti sugebantis verslas sulaukia didesnio klientų srauto ir augančios apyvartos. Pagaliau rodiklis, kuris padeda tiksliausiai pamatuoti, kaip veiksmingai verslas tiekia prekes ir teikia paslaugas, yra jo pelnas. Tai reiškia, kad pagrindinė verslo funkcija, kuri taip pat parodo, kaip jis atlieka antrines savo funkcijas, yra gaunamas pelnas.
Socialinės atsakomybės šūkių kritika
Ankstesniajam teiginiui greičiausiai pritartų konferencijoje cituotas amerikiečių ekonomistas Miltonas Friedmanas. Jis viename prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius pasirodžiusiame straipsnyje teigė, kad vienintelė verslo atsakomybė (jei apie tokią įmonių ypatybę apskritai galima kalbėti, nes atsakomybę gali prisiimti tik žmonės) yra pelnas.
Nors ir šiuo atveju yra viena išlyga. Kaip taikliai pabrėžė konferencijoje dalyvavęs ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa, veikdamas verslas turi visuomenei kurti vertę ar bent jos negriauti. Pavyzdžiui, norėdamas pasiūlyti mažiausią kainą ir gauti didžiausią naudą, verslas gali veikti pažeisdamas aplinkosaugos reikalavimus ar išnaudodamas darbuotojus. Nors šiuo atveju klientai bus patenkinti, nes prekes ar paslaugas gaus geriausia kaina, dėl to teks nukentėti kitiems žmonėms.
Atrodytų, kad tokiu atveju reikėtų pradėti kalbėti apie verslo socialinę atsakomybę. Bet iš tiesų ši pastaraisiais metais ir Lietuvoje išpopuliarėjusi samprata kelių konferencijos dalyvių buvo sukritikuota. Pasak verslo konsultanto Aleksandro Abišalos, kalbos apie socialinę verslo atsakomybę kaip apie ypatingą jo tikslą neturi prasmės, nes vienintelis jo tikslas turi būti pelnas.
Tiesa, šią fridmanišką mintį jis pratęsė pridurdamas, kad pelno siekis versle gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Anot jo, verslas, kurį galima apibūdinti kaip socialiai atsakingą, turėtų būti orientuotas į ilgalaikio pelno siekį. Tai reiškia, kad toks verslas bus suinteresuotas palaikyti gerus santykius su darbuotojais, su visuomene, su valstybe. Jis kurs darbo vietas, mokės mokesčius ir teiks prekes ir paslaugas už jas atitinkančią kainą.
„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas pabrėžė, kad verslo atsakomybė – tinkamai atlikti savo funkcijas ir tenkinti vartotojų poreikius. Pasak I. Laurso, toks verslas yra geras pats savaime, jam nereikia jokių papildomų jį pagražinančių elementų.
