Lietuvos verslininkai laukia teigiamų permainų po Rusijos įstojimo į PPO, tačiau baiminasi, kad šalis taip ir liks sunkiai prognozuojama.
Greičiausiai jau šių metų vasaros pabaigoje Rusija taps pilnateise Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Vienos Lietuvos įmonės, susijusios su didžiąja kaimyne eksporto ir importo saitais, džiaugiasi, kitos – didelių pokyčių nesitiki. Trąšų gamintojai baiminasi, kad milžiniška Rusijos trąšų pramonė, atsikračiusi dalies dabar jai taikomų muitų, visai sunaikins konkurentus.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį, po rekordiškai ilgai – net 18 metų – užtrukusių derybų Rusija įstojo į PPO. Pilnateise nare šalis turėtų tapti tuomet, kai stojimo dokumentus ratifikuos šalies Dūma.
Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka – į šią šalį pernai iškeliavo 16,6 proc. visų prekių. Pirmoje vietoje Rusija yra ir importo partnerių sąraše – iš šios šalies įsivežama beveik trečdalis visų importuojamų prekių.
Mažės muitai ir biurokratija
„Rusija yra Rusija“, – sako daugelis verslininkų ir juokauja, kad net patys rusai turi tokį posakį: „Protu Rusijos nesuvoksi“. Jiems svarbiausia, kad verslo reikalai būtų kuo mažiau politizuoti.
Pasibaigus stojimo dokumentų ratifikavimo procedūroms Rusija įsipareigos laikytis tarptautinių prekybos taisyklių, nediskriminuoti atskiros šalies prekių ir paslaugų, negalės vienašališkai pakeisti prisiimtų įsipareigojimų. Daugeliui importuojamų prekių rusai turės sumažinti importo muitus ir netarifinius barjerus prekyboje. Verslininkai tikisi, kad Rusija taps labiau prognozuojama, o verslo ryšiai su ja stabilizuosis.
Sąlygos prekybai pagerės daugelyje sričių. Pavyzdžiui, importo muitai alui sumažės nuo 0,6 euro iki 0,018 euro už litrą, muitai gyvoms kiaulėms sumažės nuo 40 procentų iki 5. Taip pat sumažės eksporto muitai iš Rusijos išvežamai medienai.
Be to, Rusijos narystė PPO pagerins sąlygas eksportuoti ir į Baltarusiją bei Kazachstaną – Rusijos muitų sąjungos partneres.
Saugo automobilių pramonę
Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių ekonominių organizacijų skyriaus vedėjas Donatas Tamulaitis mano, kad palyginti muitų mažėjimo naudą įvairiuose sektoriuose gana sudėtinga.
„Vienose šakose muito mokesčio sumažėjimas 5 proc. gali reikšti, kad eksportuotojas ateis į rinką, kituose sektoriuose 5 proc. mažėjimas nieko nereiškia“, – sako jis, tačiau svarsto, kad naudingiausios permainos laukia maisto pramonės ir žemės ūkio produkcijos eksportuotojų. Numatyta, kad muitai šiems produktams turėtų sumažėti nuo 13,2 iki 10,8 proc. Pramonės prekių importo muitų vidurkis turėtų mažėti nuo 9,5 iki 7,3 proc., muitai į Rusiją importuojamiems automobiliams – nuo 15,5 iki 12 proc.
„Be to, Rusija atvers įmones, kuriose Lietuvos paslaugų tiekėjai galės teikti įvairias paslaugas – nuo finansinių iki statybų“, – pasikeitimus vardija D. Tamulaitis.
Stodama į PPO Rusija išsiderėjo ir tam tikrų lengvatų ir pereinamųjų laikotarpių, tačiau, pasak D. Tamulaičio, tai labiausiai liečia užsienio investicijas į automobilių pramonę. Rusai nori apginti savo automobilių gamintojus, todėl reikalauja, kad Rusijoje pagamintose transporto priemonėse būtų naudojamos tik rusiškos dalys. Taip pat šalis išsiderėjo, kad kai kurioms prekėms muitai mažės ne iš karto, o palaipsniui.
Specialistai pabrėžia, kad Rusijos įstojimas į PPO atneš ne tik nuolaidų, bet ir padidins konkurenciją.
Automobilių pardavėjai trina rankomis
Rusija įsipareigojo nuo 2013 metų mažinti automobilių importo muitus, tai gera žinia naudotų automobilių prekiautojams. Automobilių transporto paslaugas teikiančios bendrovės „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius sako, kad Rusija verslininkams visada buvo patraukli kaip naudotų automobilių pirkėja.
„Daugelis Lietuvos vežėjų, dirbančių Vakaruose, stengiasi periodiškai atnaujinti automobilių parką. Kuo senesnis vilkikas, tuo didesni ekologijos mokesčiai, todėl po kurio laiko važiuoti į Vakarus nebeapsimoka. Išeitis – parduoti vilkikus Rusijoje, o jos rinka visada būdavo nepasotinama. Tačiau vienu metu, gindama savo gamintojus, šalis padidino muito mokesčius ir pradėjo taikyti kitokius apribojimus. Rusijai įstojus į PPO muitai palaipsniui pradės mažėti ir ateityje vežėjams ji taps gera rinka, kur jie vėl galės parduoti savo naudotas transporto priemones“, – sako M. Atroškevičius.
Šiuo metu Rusijos muito mokesčiai naudotiems automobiliams sudaro maždaug trečdalį jų kainos ar dar daugiau.
Mažiau bėdų pasienyje
Kuo mažesni muito mokesčiai, tuo geriau ir Lietuvos vežėjams. Jie viliasi, kad po Rusijos įstojimo į PPO kils mažiau dirbtinai sukurtų problemų pasienyje ir jie nebebus diskriminuojami.
„Norėtume, kad nebesikartotų tokios situacijos, kokia buvo susidariusi 2009 metais, kai rusai netikėtai sugriežtino muitinės patikrą ir nepraleido Lietuvos vežėjų.
Jei Rusija tada būtų priklausiusi PPO, tokie suvaržymai būtų neįsivaizduojami ir netoleruotini. Prekyba turi būti laisva ir nevaržoma. Vežėjai tikisi, kad dalis administracinių ir biurokratinių kliūčių bus pašalinta arba sušvelninta, ir jos taps kontroliuojamojo pobūdžio, o ne rinkos reguliavimo priemone“, – vylėsi vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius.
Atsiveria naujos rinkos
Lietuvos tekstilininkai tikisi, kad Rusijai įstojus į PPO atsiras daugiau aiškumo ir skaidrumo, neliks įvairių politinių niuansų. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas sako, kad muitai tekstilės produkcijai ir taip po truputį buvo mažinami, tad daug svarbiau, kad sumažėtų povandeninių srovių, pavyzdžiui, kai sustabdomas eksportas ir imama reikalauti sertifikatų, dėl kurių iš anksto nebuvo net kalbėta.
„Dėl politinių dalykų Rusija Baltijos valstybėms be muito tarifo taikydavo dar ir kitų papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, kilimų eksportuotojams, kad patektų į Rusiją, reikėdavo mokėti 68 proc. bendrų mokesčių, o kitiems kaimynams iš Europos – tik 20 proc. Todėl tą nišą, kurią galėjome užimti mes, prieš keliolika metų užėmė konkurentai iš Lenkijos, Čekijos“, – sako L. Lasiauskas.
Anot jo, senesnės kartos Rusijos gyventojai dar pamena lietuviškus trikotažo gaminius ir juos vertina. Šis įdirbis galėtų padėti atsikovoti prarastas rinkas. Lietuviai turi ir kitų pliusų – jie pažįsta rusų mentalitetą geriau nei kitų Europos šalių verslininkai ir moka kalbą.
„Kovo mėnesį organizuojame verslo misiją į Baškiriją, Vladimirovo sritį. Tie regionai yra turtingi nafta, todėl žmonės turi pinigų. Pavyzdžiui, Baškirijoje gyvena 4 milijonai gyventojų, o jų perkamoji galia Rusijoje turbūt yra antroje vietoje po Maskvos. Šiuose regionuose auga vidurinioji klasė ir jie ieško kitokių gaminių. Čia lietuviams ir atsiveria naujos rinkos. Stojimas į PPO įneš daugiau skaidrumo, o jis bet kuriame versle yra tik į naudą“, – įsitikinęs tekstilininkų atstovas.
Kiaulių nepriima
Labiausiai muito mokesčiai – nuo 40 iki 5 proc. – turėtų mažėti gyvų kiaulių eksportuotojams. Tačiau gyvulių augintojai dėl to nelabai džiūgauja. Po praėjusių metų kiaulių maro protrūkio Rusija iki šiol neįsileidžia produkcijos iš Lietuvos.
Lietuvos kiaulių augintojams Rusija yra pagrindinė eksporto rinka. Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad jei tik galėtų, augintojai kiaules vežtų net ir esant didesniems muito mokesčiams, tačiau kol kas to padaryti negali.
„Rusai nesugeba užsiauginti kiaulių tokiais žemais kaštais, kaip lietuviai, todėl šalyje jaučiamas deficitas. Iki 2009 metų gyvų kiaulių muito mokestis Rusijoje buvo 5 proc. Tačiau iš Baltijos šalių atkeliaujantys gyvuliai labai numušdavo vietinių augintojų produkcijos kainas. Todėl 2010 metais, norėdama apginti vietinius verslininkus, Rusija padidino muitą iki 40 proc.“, – sako A. Baravykas.
Po to, kai šalis oficialiai taps PPO nare, muito mokestis sugrįš į 2009 metų lygį ir rusai privalės atsisakyti maisto produktų importą ribojančių sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo. Rusija įsipareigojo naudoti tik tarptautinius reikalavimus atitinkančias sanitarines ir fitosanitarines normas. Bet kokie nukrypimai turės būti moksliškai pagrįsti.
Nepasitiki rusais
Lietuvos pieno produktų eksportuotojai taip pat ne kartą turėjo problemų Rusijoje. Šalis uždrausdavo įvežti produkciją dėl rastų per didelių antibiotikų kiekių, didindavo muito mokesčius. Du dešimtmečius į Rusiją produkciją eksportuojanti bendrovė Vilkyškių pieninė – ne išimtis. Įmonės vykdantysis direktorius Vaidotas Juškys mano, kad nors dabar Rusija privalės paklusti PPO taisyklėms, šioje šalyje viskas įmanoma.
„Muitai sūriams turėtų sumažėti apie 5 proc. Tačiau Rusija – tokia šalis, kuri tikrai ką nors sugalvos, kad apsaugotų savo rinką. Nemanau, kad kažkas labai pasikeis“, – sako V. Juškys. Jo manymu, daugiau permainų bus tiems verslininkams, kurie iki šiol dėl įvairių priežasčių negalėjo patekti į Rusijos rinką, o tiems, kurie ten jau dirbo, iš esmės niekas nesikeis.
Bijo, kad rusai sužlugdys
Dar mažiau Rusijos įstojimas į PPO džiugina Lietuvos trąšų gamintojus. Jie tikina, kad 80 proc. milžiniškos Rusijos trąšų pramonės, kažkada sukurtos kolūkiams aprūpinti, dabar orientuojasi į eksportą. Lietuvos trąšų gamintojams tai sudarys didžiulę konkurenciją.
Bendrovės „Achema“ komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas sako, kad net žodis konkurencija šioje situacijoje netinka.
„Ar būtų konkurencija, jei, pavyzdžiui, lengvo svorio boksininkas kautųsi su sunkiasvoriu? Mūsų atveju kažkas panašaus: juk dujų kaina Rusijos trąšų gamintojams šiuo metu siekia 110-120 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Mums ji siekia apie 480 JAV dolerių. Dujų kaina susijusi su naftos produktų kaina, o jie brangsta, tad ir dujos dar brangs.
Vakarų trąšų gamintojams kiek lengviau, nes dauguma jų dujas perka už momentines kainas, kurios gerokai mažesnės už tas, kuriomis perkame mes. Azoto trąšų gamybos sąnaudose dujos sudaro apie 80 proc. Tad kokia čia konkurencija? Mes vos galime išgyventi, ir tik tada, kai trąšų kainos pakankamai aukštos, o tai būna, deja, ne visada“, – kalbėjo T. Misiūnas.
Jis tikina, kad iki šiol Lietuvos trąšų gamintojai išgyveno daugiausia dėl Rusijai, Ukrainai, Baltarusijai ir kai kurioms kitoms pigių dujų šalims ES įvestų antidempingo muitų. Šie rusų nelabai trikdydavo, bet bent kiek sumažindavo apetitą vežti trąšas į ES.
„Deja, dabar Europos Komisija labai sunkiai pratęs antidempingo priemonių galiojimą, bijodama problemų Ženevoje. Rusija yra įsipareigojusi stojimo sutartyje iki 2015 metų pakelti dujų kainą šalies viduje. Tačiau mes paskaičiavome, kad tada jų dujų kaina turėtų būti apie 165 JAV doleriai už 1000 kubinių metrų, o tai nelabai gelbsti. Taigi mums, kaip marginaliniams sąnaudų atžvilgiu trąšų gamintojams, perspektyvos nekokios“, – nusivylimo neslėpė T. Misiūnas.
