Verslininkai reikalauja Savivaldybės „stogo“

Dalis Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų (SVV) – išskirtinai prekeivių – mano, kad jie, kaip nykstanti rūšis, turi būti įtraukti į savotišką miesto Savivaldybės „raudonąją“ knygą. Tokia mintis netiesiogiai buvo išsakyta prieš kelias dienas Panevėžio verslininkų asociacijos susitikime su miesto valdžia. Apie tai jie viešai prabyla jau ne pirmą kartą. Verslininkų manymu, jie – tikri miesto patriotai – nyksta dėl valdžios pataikavimo stambiems investuotojams. Oponentų priekaištų, kad jie kalba kaip iš sovietmečio atvykę maisto produktų ir plataus vartojimo prekių supirkėjai-perpardavinėtojai, verslininkai nuduoda negirdį. Jie taip pat nesutinka su rinkos analitikų kritika, kad prekiaujant pertekline produkcija negalima tikėtis pergalės prieš „maximas“.

Kandidatai į „raudonąją“
knygą

Praėjusį savaitgalį su verslininkais apie neva jų apverktiną padėtį bandė diskutuoti Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas, keli administracijos skyrių vadovai ir Tarybos nariai bei vicemeras Kastytis Vainauskas. Užbėgant už akių galima pasakyti, kad tokių susitikimų tradicijos nebuvo sulaužytos – dialogas buvo bevaisis.

Verslininkai savo kalbomis aiškiai parodė, kad nerašytos taisyklės, jog konkurencingoje rinkoje išlieka tik stipriausieji arba gebantys atrasti savo nišą, jiems yra nesuvokiamos. O miesto valdžia ir politikai laikėsi priešingos nuomonės. Jų manymu, yra svarbu, kad į miesto plynes ateina investicijos, ir trukdyti joms pasiekti Aukštaitijos sostinę jie yra nenusiteikę.

Atviras konfliktas vis labiau kaista, todėl netrukus galima tikėtis, kad verslininkai ryšis paduoti Savivaldybę į teismą – už jos pačios priimtų ir palankių SV verslui nutarimų nesilaikymą.

Kita vertus, smulkiųjų prekybininkų bandymas gelbėtis iš susidariusios situacijos ne protu, o reikalaujant iš Savivaldybės draudimų „atėjūnams“ jau kelia nuostabą ne tik jų kolegoms gamybininkams, bet ir vartotojams.

Vieno verslininko pasiūlymas leisti didesnius prekybos centrus statyti tik už Berčiūnų, o kito teiginiai, kad Savivaldybė, leidusi „Maxima LT“ rekonstruoti prekybos centrą „Klevas“, akivaizdžiai įrodė, kad nepaiso gyventojų nuomonės, jau gali supykdyti ir lojaliausius jų pirkėjus.

„Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų bandymai bet kokia kaina susigrąžinti pirkėją mažų mažiausiai darosi įžūlūs. Jeigu jie neturėjo ir neturi verslo vystymo strategijos, pirkėjai neprivalo už tai jiems mokėti iš savo piniginės, – „Verslo vartams“ sakė vienas apie konfliktą girdėjęs panevėžietis. – Kodėl aš turiu jiems mokėti už prekę brangiau, jeigu kiti prekybininkai man siūlo tokią pat įsigyti pigiau. Manau, kad smulkūs verslininkai turi siūlyti išskirtines prekes ar paslaugas.“

Vaizdo įrašas

SV verslininkai ir minėtame paskutiniame susitikime (kaip ir ankstesniuose) piktinosi, kad miesto valdžia vėl uždegė ir nesiruošia užgesinti žalią šviesą didiesiems prekybos centrams įžengti į centrinę Panevėžio dalį.

Iš tiesų 2006 metais Panevėžio miesto valdžia, deklaravusi, kad į centrinę ir tankiau apgyvendintas miesto teritorijas nebus įleidžiami didieji prekybos centrai, nenori laikytis savo nutarimų. Todėl viename iš praėjusių metų miesto Tarybos posėdžių buvo priimtas politinis sprendimas, suteikiantis miesto valdžiai teisę, reikalui esant, keisti šį planą.

Tokių pakeitimų prašo tokie patys, gal ir ne smulkieji, bet vidutiniai verslininkai iš kitų miestų. Jie nori, kad Savivaldybė leistų jiems centrinėje miesto dalyje pastatyti didesnius, nei leidžia minėtas planas, prekybos centrus. Kai kuriuos jų ketinama išnuomoti toms pačioms smulkiosioms ir vidutinėms Panevėžio įmonėms.

Pageidavimus pradėti statyti didelius prekybos centrus jau pareiškė trys bendrovės. Aukštaičių ir Smėlynės gatvėse norima statyti du po 2000 kvadratinių metrų, o Klaipėdos ir Tulpių gatvių sankirtoje – 7000 kvadratinių metrų prekybos centrus. Visos verslininkų nurodytos vietos patenka į „žaliąją“ plano dalį, kurioje galima statyti tik iki 1000 kvadratinių metrų ploto parduotuves.

Stebint verslininkų ir valdžios diskusiją neapleido mintis, kad tenka žiūrėti prieš penkis mėnesius ta pačia tema rengto susitikimo vaizdo įrašą.

Verslininkai skelbiasi
patriotais

Tiesa, skirtumų buvo. Aną kartą SV verslininkai iš kitų miestų siūlė kolegoms panevėžiečiams patiems prisiimti investicijų rizikos plėtojant verslą savo gimtajame mieste, o šį kartą panašus raginimas nuskambėjo iš miesto Tarybos Ūkio komiteto pirmininko Vidmanto Baltramiejūno lūpų.

„Vieni investuotojai nori statyti prekybos centrus piktžolėmis apžėlusiuose Panevėžio plotuose, kiti – statytų baldų parduotuvę. Nežinau, kas jums trukdė imtis investicijų, ir nesu tikras, kad baldų prekybos centras yra ta pabaisa, kuri grasina jūsų verslui, – sakė V.Baltramiejūnas. – Drįstu būti nepopuliarus.“

Verslininkų nuomone, tokia oficiali pozicija reiškia tik vieną – valdžia nori, kad jie taptų samdiniais.

„Mes dvidešimt metų atidavėme miestui, o dabar būsime priversti atsisakyti savo verslo, – piktinosi jie. – Ką jūs, norite, kad mes eitume „maksimoms“ langų plauti?“

Į šį klausimą niekas iš valdžios neišdrįso atsakyti. Tačiau, ko gero, į šį klausimą geriausiai būtų galima atsakyti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) balandžio pirmosios pokštu.

LLRI vakar pajuokavo, kad reikia mūsų šalyje įvesti kompensacinį mokestį apsaugai nuo konkurencijos. Rinkos specialistai ironizavo, kad siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, įmones, kurios nukonkuruoja kitas, valdžia įpareigotų mokėti kompensacinį mokestį iš rinkos išstumtų įmonių konkurencingumui padidinti.

Seimūnas citavo Bibliją

Susitikime dalyvavo ir kviestinis svečias – seimūnas Gintaras Šileikis sėdėjo Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų pusėje.

Šio politiko apsilankymai įvairiuose miesto renginiuose dažniausiai reiškia, kad iki Seimo rinkimų liko ne taip jau daug. Ilgai susitikime tylėjęs Seimo narys parėmė verslininkus iš esmės vienintele išsakyta mintimi.

„Paverskime žodį kūnu – laikas Savivaldybei parodyti pagarbą verslininkams, – sakė jis. – Pravartu vietos valdžiai ir išmokti laikytis duoto žodžio – tesėti visus pažadus.“

Nors šis Seimo narys ir dalis Panevėžio verslininkų asociacijos narių stengiasi pateikti, kad visų miesto smulkiųjų verslininkų padėtis yra apverktina, taip nėra.

Pastaruoju metu nė vieno smulkiojo ir vidutinio gamybininko neteko matyti protestuojančio. „Verslo vartai“ žino daug sėkmingai verslą plėtojančių panevėžiečių, kurie sėkmės raktą rado atsisakę inertiško mąstymo ir pasirinkę išskirtinę specializaciją.

Mirusi skerdykla –
mielesnė?

Triukšmą dėl kolegų iš kitų miestų sumanymų statyti Panevėžyje prekybos centrus keliantys Panevėžio smulkieji ir vidutiniai verslininkai taip pat prašė Savivaldybės pasiaiškinti, ar iš tiesų yra planų mieste pridaiginti ir dar daugiau skardinių „šedevrų“.

„Nemuno ir Molainių gatvių sankryžoje pradėtas statyti 1500 kvadratinių metrų prekybos centras, arba 500 kvadratinių metrų didesnis, nei yra leistina specialiajame plane“, – sakė miesto vyriausiasis architektas Saulius Matulis.

O štai žinia, kad vietoje bankrutavusio „Panevėžio maisto“ fabriko ketinama leisti statyti milžinišką prekybos ir pramogų centrą, smulkiuosius verslininkus, atrodė, galutinai išmušė iš vėžių.

„Buvęs mėsos kombinatas yra baltojoje zonoje, kurioje, priklausomai nuo ploto, leidžiama statyti ir didesnius nei 20 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos ir pramogų centrus, – tvirtino S.Matulis. – Tiesa, kol kas investuotojai tik domisi šia galimybe“.

Dėl šių investicijų pretenzijų Panevėžio SVV negali reikšti, bet dėl anksčiau minėtų projektų jie galės teikti savo pasiūlymus ir pastabas miesto Tarybai. Sprendimą, patvirtinti detaliuosius planus ar atmesti kaip netinkamus Panevėžio bendruomenei, miesto valdžia turi svarstyti dar iki vasaros.


„Šie projektai viešai bus svarstomi visą mėnesį – nuo balandžio 4 dienos iki gegužės 4 dienos,– priminė verslininkams S.Matulis. – Ir tik po to miesto Taryba imsis svarstyti juos.“


Darius SKIRKEVIČIUS


G.Lukoševičiaus nuotr. Panevėžio verslininkų asociacijos
pirmininkas K.Grabys, ne kartą apgailestavęs, kad asociacija nėra vieninga ir
įtakinga, bando įtikinti miesto valdžią, kad didieji prekybos centrai yra
blogis. Jis reikalauja, kad Panevėžio smulkieji ir vidutiniai prekybininkai būtų
apsaugoti nuo augančios konkurencijos.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto