Ekspertas spėja, kad vien tik su „Snoru“ susisaisčiusių įmonių turėtų būti nedaug.
Jei banko „Snoras“ veiklos stabdymas įmonei užkirto kelius laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, specialistai pataria partnerius apie tai skubiai informuoti. Banko nacionalizavimas prilygsta nenumatytai aplinkybei, tad delspinigių ir baudų nei mokesčių administratoriai, nei partneriai bent iki pirmadienio neturėtų taikyti, rašo „Verslo žinios“.
Įmonės, sąskaitas turinčios tik „Snore“, jaučiasi užspęstos į kampą ir su nerimu laukia žinių, kada galės laisvai disponuoti lėšomis. Laikinasis nacionalizuojamo AB bankas „Snoras“ administratorius planuoja pranešimą apie banko būklę pateikti pirmadienį. Tik tuomet turėtų aiškėti, kada bankines operacijas galės atnaujinti „Snoro“ verslo klientai.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį informavo, kad pirmadienį jau turėtų būti atnaujinta didžioji operacijų minėtame banke dalis, tačiau kai kurie apribojimai išliks maždaug mėnesį, kol nacionalizuotas bankas nebus išskaidytas į atskiras dalis – sveikąją, ir turinčią problemų. Kokie apribojimai gali išlikti ilgiau, ministrė nekonkretizavo.
Vytautas Povilaika, VĮ „Tauragės regiono keliai“ direktorius, „Verslo žinioms“ teigė jų „Snoro“ sąskaitoje yra daugiau nei 100 tūkst. eurų ir tai viršija draudimo ribą, „vadinasi, dalies pinigų galimybių atgauti greičiausiai nebėra“.
„Bet ir dėl apdraustosios sumos daugybė neaiškumų – neaišku, nei kada, nei kiek ir ar išvis atgausime. Labai trūksta išaiškinimo, išsamios informacijos“, – tvirtina V. Povilaika.
Anot jo, įmonei teks skubiai atsidaryti sąskaitas kituose bankuose ir greičiausiai reikės skolintis, kad galėtų sumokėti atlyginimus darbuotojams, kitas būtinas įmokas, atsiskaityti su mokesčių administratoriumi ir „Sodra“.
Dainius Daugirda, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ mokesčių konsultantas, galimas ūkio subjektų, mažų įmonių problemas dėl laikinai sustabdytos banko „Snoras“ veiklos skiria į dvi dalis: mokestinius įsipareigojimus ir sutartinius įsipareigojimus kreditoriams, partneriams.
„Dėl sutarčių vykdymo ir mokėjimo vėlavimo – įmonėms rekomenduotume pranešti kreditoriui, kad taip nutiko, banko, kuriame yra sąskaita, veikla šiomis dienomis sustabdyta, nevykdomos bankinės paslaugos ir operacijos. Atitinkamai kreditorius, pripažindamas tai kaip force majeure, neturėtų taikyti sankcijų dėl sutartinių prievolių nevykdymo šiomis dienomis“, – pirmiausia pranešti apie susidariusią padėtį pataria D. Daugirda.
Informuoti jis pataria ir mokesčių administratorius, nors artimiausios dienos nėra pačios svarbiausios mokesčių kalendoriuje. D. Daugirda pabrėžia, kad šioje situacijoje, kai „Snoras“ nėra pripažintas bankrutavusiu, administratoriai turėtų vadovautis protingumo principu. Bankroto atveju veiktų visai kitos nuostatos.
Donatas Frejus, finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas, „Verslo žinioms“ teigė, kad su vieninteliu „Snoru“ susisaisčiusių įmonių gali būti vienetai, tačiau jis pataria ir įmonėms, ir žmonėms skaidyti riziką ir nelikti tik su vienu paslaugos davėju, tai leidžia sumažinti problemos mastą.
