Dauguma šalies verslininkų tikisi, kad mokesčių politikoje bus daugiau stabilumo.
Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina savo šalies ekonomikos perspektyvas, o dėl praūžusios krizės kaltina valdžios sprendimus.
63 proc. Lietuvos verslo atstovų linkę patikėti, kad šalies ekonominiai sunkumai jau praeityje, ir šiemet prognozuoja 4-6 proc. BVP augimą. Estijoje tokio paties ūkio prieaugio tikisi 50 proc. respondentų, o 47 proc. mano, kad BVP augs 1-3 proc. Latvijoje 74 proc. verslo atstovų prognozuoja 1-3 proc. BVP augimą. Tokius lūkesčius atskleidė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“.
Lietuvos verslininkai mano, kad labiausiai ekonomiką augins apdirbamoji pramonė (40 proc.) ir prekyba (25 proc.). Panašius skaičius mini ir latviai. Tiesa, net 80 proc. apklaustų Estijos verslo atstovų pagrindiniu varikliu laiko pramonę.
Mūsų šalies Vyriausybė, vykdydama struktūrines reformas, pirmenybę turėtų teikti biurokratijos ir administravimo naštos mažinimui – tam pritarė dauguma (41 proc.) respondentų. Net 63 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad dabar Lietuvos mokesčių politikoje svarbiausia – stabilumas ir nuspėjamumas.
Anot „KPMG Baltics“ partnerio Domanto Dabulio, verslas visose šalyse nori stabilių ir aiškių žaidimo taisyklių. Šį kaip vieną svarbiausių kriterijų paminėjo net 80 proc. tyrime dalyvavusių estų.
Euro ateitis vertinama nevienareikšmiai. 41 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje mano, kad iki 2020-ųjų bendroji ES valiuta susidurs su įvairiais sunkumais, tačiau 34 proc. tiki, kad per artimiausią dešimtmetį euras taps viena stipriausių pasaulio valiutų.
Dauguma apklaustųjų prognozuoja, kad iki 2017-2018 m. euras turėtų būti įvestas visose Baltijos šalyse.
Skirtingas šešėlio dydis
61 proc. tyrimo dalyvių įsitikinę, kad Lietuva yra tokia pat patraukli investuotojams kaip ir kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys. Tiek pat respondentų tiki, kad užsienio investicijų lygis Lietuvoje išliks stabilus ir per ateinančius 12 mėnesių. Dar 29 proc. mano, jog užsienio investuotojai plės savo veiklą ir investicijas šalyje didins.
„Lietuva dėl užsienio investicijų konkuruoja su kaimyninėmis šalimis. Pozityvios verslo atstovų numatomos perspektyvos gali labai greitai pasikeisti, jei Vyriausybė priims nepalankius sprendimus, pavyzdžiui, dėl progresinių mokesčių įvedimo. Tai sumažintų Lietuvos patrauklumą kaimyninių šalių atžvilgiu“,- svarstė „KPMG Baltics“ partneris D. Dabulis.
50 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 47 proc. Latvijoje mano, kad šešėlinės ekonomikos lygis šalyje sudaro 25-40 proc. Estijoje šešėlinė ekonomika matoma kaip mažesnė problema – net 61 proc. apklaustųjų nurodo, kad jos lygis yra 10-25 proc., o trečdalis tiki, jog šešėlinės ekonomikos lygis yra žemesnis nei dešimtadalis.
Naujos atominės elektrinės nemato
Net 49 proc. respondentų Lietuvoje netiki, kad mūsų šaliai pavyks pasistatyti naują atominę elektrinę (AE). Iš trijų Baltijos valstybių mūsų tautiečiai yra labiausiai skeptiški dėl atominės energetikos perspektyvų. Lietuvoje pirmenybę atominei energetikai teiktų 26 proc., Latvijoje – 35 proc., o Estijoje – net 48 proc. apklaustųjų.
Tiesa, tyrimo organizatoriai akcentuoja, kad verslo atstovai buvo apklausti pirmoje kovo pusėje, tad pastarojo mėnesio įvykiai Japonijoje dar neatsispindi tyrimo rezultatuose.
Bankai vis dar atsargūs
Analizuodami pasibaigusios finansinės krizės priežastis Lietuvoje, 43 proc. verslo atstovų nurodė neprotingą šalies biudžeto politiką, pernelyg didelį išlaidavimą ekonomikos pakilimo laikais, o 27 proc. apklaustųjų linkę kaltinti neapdairius bankų veiksmus ir paskolų politiką, vykdytą neįvertinant galimos rizikos.
Pastarąją priežastį kaip svarbiausią išskyrė Estijos verslininkai (64 proc.), o latviai linkę atsakomybę padalyti ir valdžios institucijoms, ir bankams.
Vertindami bankų požiūrį į verslą dabartinėje ekonominėje situacijoje, Lietuvos verslo atstovai teigia, kad bankai yra labai atsargūs, tačiau linkę bendradarbiauti. Per pastaruosius 6-9 mėn. į bankus pagalbos kreipėsi 42 proc. tyrime dalyvavusių įmonių, o dauguma pagalbos nesikreipė.
Kovo pradžioje atliktame tyrime dalyvavo 90 Lietuvos verslo atstovų. 36 proc. tyrimo respondentų buvo vyriausieji finansininkai, 30 proc. – generaliniai direktoriai, 22 proc. – savininkai ir 12 proc. – vadybininkai. Dauguma jų dirba privačiose įmonėse. 37 proc. tyrime dalyvavusių įmonių apyvarta 2010 m. buvo iki 5 mln. eurų, 36 proc. – 5-20 mln. eurų, 17 proc. – daugiau nei 50 mln. eurų.
