Teismai gauna itin nemažai prašymų iškelti bankroto bylas įmonėms už palyginti nedideles skolas.
Už poros tūkstančių ar vos kelių šimtų litų skolą – bankroto byla. Tokia praktika, praminta teisiniu terorizmu, Lietuvoje jau įsitvirtino kaip ilgametė verslo santykių tradicija. Ar reikia ją naikinti, teisininkai nesutaria.
Vilniaus apygardos teismas gavo jau trečią ieškinį kelti bankroto bylą kelionių agentūrai „Travel team“. To siekia bendrovė „OMTX group“, teikianti skolų supirkimo, bankroto administravimo ir kitas verslo konsultavimo paslaugas.
Teismas patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – suvaržė disponavimo turtu teisę. Tiesa, tokios priemonės pritaikytos dėl palyginti menkos sumos – beveik 4 tūkst. litų.
Paaiškinti, ar kreditorius nerado kitų priemonių skolai susigrąžinti, bendrovės „OMTX group“ atstovai nepanoro. Kelionių agentūros „Travel team“ administratorė pareiškė nesanti įgaliota kalbėti šiuo klausimu, o pažadas, kad su portalu IQ.lt susisieks įmonės vadovas, taip ir liko neįvykdytas.
Tiesa, kyla nemažai abejonių, ar 4 tūkst. litų suma bus rimtas pagrindas teismui iškelti bankroto bylą kelionių agentūrai „Travel team“. Nors pastarosios tinklalapis internete neveikia, nes esą yra atnaujinamas, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ kelionių agentūra kone kasdien teikia informaciją ir šiuo metu siūlo užsisakyti keliones rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiams.
Bendrovė „OMTX group“ yra viena iš skolas superkančių įmonių, kurios vėliau skolininkus remia prie sienos, net ir dėl menkos skolos keldamos bankroto bylas.
Lietuvos turizmo departamento duomenimis, „Travel team“, kaip kelionių agentūros, pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas šių metų vasarį. Tačiau po trijų mėnesių pažymėjimas atnaujintas.
Skolų grąžinti neskubėjo
Bendrovė „OMTX group“ yra viena iš skolas superkančių įmonių, kurios vėliau skolininkus remia prie sienos, net ir dėl menkos skolos keldamos bankroto bylas. Pastaruoju metu internete galima rasti daugybė pasiūlymų nupirkti ir darbdavių nesumokėtas algas, ir partnerių negrąžintas skolas.
Skolos, kaip žinia, perkamos už gerokai mažesnę sumą, nei siekia pats finansinis įsipareigojimas. Tačiau turint tokį net ir menkos vertės kozirį rankose, jau galima kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vienas verslininkas, kurio individualiai įmonei siekiama iškelti bankroto bylą, anonimiškai pasakojo, kad į skolų šleifą, pradėjusį vilktis nuo 2008 m. vidurio, itin didelio dėmesio nekreipė.
„Iš paskutiniųjų stengiausi atsiskaityti su Mokesčių inspekcija ir „Sodra“. O tiekėjams ir darbuotojams po truputį skolos kaupėsi. Kiek galėjau, tiek jas mokėjau, bet atėjo krizė. Skolų daugėjo, bet, atrodė, susitvarkysiu, nes tuo metu visas verslas buvo vienas kitam skolingas“, – pasakojo nedidelę statybos ir apdailos paslaugų įmonę valdantis vyras.
Nepalankios aplinkybės
Pavojaus signalas įsižiebė 2010-ųjų pavasarį, kai paaiškėjo, kad vienas kreditorius perleido įsipareigojimą skolų supirkėjams. Šie vėliau perėmė dar kelias skolas ir netrukus teismui įteikė prašymą kelti bankroto bylą.
Nors bendra skolų suma, anot pašnekovo, siekė tik apie 5 tūkst. litų, tačiau prieš teismui pradėjus svarstyti prašymą kelti bankroto bylą, buvo areštuotas įmonės turtas.
Neseniai įmonės savininką pasiekė žinia, kad skolų supirkėjai sugebėjo perimti dar vieno kreditoriaus reikalaujamą sumą. „Manau, kad dar galiu išsikapstyti, bet jeigu kreditoriai visi vienu metu spaus, tai įmonė gali tapti nemoki“, – baiminasi pašnekovas.
Jis baiminasi, kad skolų supirkėjams pavyko paskirti ir savo siūlomą bankroto administratorių, tada, verslininko teigimu, jam beliks tik iš šalies stebėti, kaip išparduodamas jo ne vienus metus kurtas verslas.
„Apmaudu, kad Lietuvos teisinė sistema leidžia grasinti bankroto bylomis net už visai menkas sumas“, – sakė pašnekovas ir buvo tikras, kad jeigu jo įmonės įsipareigojimai nebūtų atsidūrę vienų skolų supirkėjų rankose, jam būtų pavykę susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo per ilgesnį laiką.
Rado spaudimo priemonę
Teismuose dėl nedidelių sumų inicijuojamas bankroto bylas advokatas Paulius Docka pavadino „absoliučiai nenormalia praktika“, kuri itin tapo madinga krizės įkarštyje.
Sunkmečio pradžioje kreditoriai plūdo į teismus ir siekė tradiciniu keliu prisiteisti iš skolininkų neįvykdytų įsipareigojimų sumą. Tačiau susidūrė su nemenkomis kliūtimis. Paaiškėjo, kad vien tik įteikti skolininkui reikalavimus gali užtrukti apie 4 mėnesius, o tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotų skolininkų turtą, tenka netgi surinkti informaciją, ar toks turtas apskritai egzistuoja.
„Kreditoriai įsitikino, kad toks kelias – ilgas ir neefektyvus. Todėl vis daugiau įmonių skolininkams siekia kelti bankroto bylas. Nors jeigu toks būdas pasirenkamas žinant, kad skolininkui nėra pagrindo kelti bankroto bylą, tai tėra piktnaudžiavimas procesu. Tokie kreditorių veiksmai yra tiesiog teisinis terorizmas“, – sakė advokatas.
Jis svarstė, kad teismai turėtų taikyti sankcijas ir bausti įmones, kurios kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tam nebuvo pagrindo.
Vertinti sumos dydį – neadekvatu
Advokatas pripažino, kad susidariusia padėtimi linkusios naudotis skolas superkančios įmonės, kurios užverčia teismus prašymais kelti skolininkams bankrotus už menkas skolas.
Advokatas P.Docka.
Jeigu įmonės finansinė padėtis gera, tai teisme atsidūręs pareiškimas kelti bankroto bylą jokios žalos skolininkui nepadarys. Trumpalaikių ir gana skausmingų nepatogumų gali sukelti tik laikinosios apsaugos priemonės, jeigu teismas patenkina kreditorius prašymą areštuoti skolininko turtą ir sąskaitas.
Siekiant sumažinti teisinio terorizmo mastą, anot P. Dockos, būtų galima svarstyti įvesti ieškinio sumos ribas. Tačiau jis pripažino, kad nustatyti skolos dydį, nuo kurios jau būtų pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra taip paprasta. Mat amatininkui 2 tūkst. litų suma gali atrodyti didelė, o didelei įmonei – prilygtų smulkmenai.
Šiuo metu, atrodytų, bankroto bylų kėlimas jau nebėra tokia aktuali problema, nes tos įmonės, kurios įveikė krizę, nuo tokių pareiškimų turėtų nesunkiai apsiginti. Tačiau, P. Dockos, nuomone, siekiant, kad pareiškimai dėl bankroto netaptų nuolatine skolininkų terorizavimo priemone, reiktų numatyti tam tikrus ribojimus. Vienas jų galėtų būti žyminis mokestis, kuriuo apmokestinamas ieškinys kelti bankroto bylą.
Yra skola, yra ir pagrindas
P. Docka tvirtino, kad bankroto bylos eigą itin daug lemia bankroto administratorius. Kai kurie jų yra verste užversti bankroto bylomis, o kiti – turi vos po vieną kitą.
Kartais teismuose primygtinis kreditoriaus reikalavimas skirti jo siūlomą administratorių kelia prieštaringų minčių, ar abi pusės tuo nėra suinteresuotos. Taigi galbūt vertėtų keisti administratorių paskyrimo tvarką ir juos skirti kaip teisėjus – atsitiktine tvarka.
Tiesa, toks siūlymas advokatui ir bankroto administratoriui Aivarui Aleksiejevui neatrodo racionalus: „Teisėjas yra valstybės įgaliotas asmuo. O bankroto administratorius, kaip ir notaras ar advokatas, dirba komerciniais pagrindais. Jie konkuruoja tarpusavyje, todėl lygiava neskatintų didinti kvalifikacijos ir įgūdžių“.
A. Aleksiejevas: „Nematau nieko blogo, jeigu kreditorius siekia bankroto procesą patikėti pažįstamam administratoriui. Tuomet paprasčiau gauti informaciją, sužinoti apie bankroto eigą. Tame nieko neteisėto nėra“.
Jis taip pat nesiūlytų įvesti apribojimų ir stengtis suvaldyti teismus užplūdusių bankrotų prašymų.
„Jeigu yra skola, nesvarbu, koks jos dydis, vadinasi yra teisinis pagrindas kelti bankroto bylą. Tačiau įmonė visuomet gali teisme įrodyti, kad tokie ketinimai yra nepagrįsti, o ji tebėra moki. O jeigu bendrovė yra nemoki, tai net ir tūkstančio litų skola yra rimtas pagrindas inicijuoti bankrotą“, – sakė advokatas.
Bankroto administratorius, anot jo, turėtų būti nepriklausomas, tačiau kreditorius turi teisę pasirinkti labiau patyrusį šioje srityje asmenį ar įmonę. Jeigu bankroto administratorius prastai vykdo savo pareigas, kreditoriai turi teisę jį atšaukti ir skirti kitą asmenį.
„Nematau nieko blogo, jeigu kreditorius siekia bankroto procesą patikėti pažįstamam administratoriui. Tuomet paprasčiau gauti informaciją, sužinoti apie bankroto eigą. Tame nieko neteisėto nėra“, – sakė A. Aleksiejevas.
