Pramonininkai ir verslininkai kritikuoja žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad mokesčių reformą pradėjusi šalies valdžia neva ruošiasi ištiesti pagalbos ranką verslui ir pramonei. Jų manymu, jeigu valdžia ir išties ranką, tai tik norėdama atimti arba prašyti, bet tik ne duoti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) asociacijos vadovai sausio pabaigoje tikisi dalykinio pokalbio su premjeru Andriumi Kubiliumi ir ūkio ministru Dainiumi Kreiviu. Į susitikimą ketinama atsivežti šalies verslininkų sudarytą klausimų – praktiškų pasiūlymų paketą, kaip ieškant kamšalų biudžetui nesužlugdyti verslo.
Tikisi būti išgirsti
Lietuvoje dideliais tempais augant nedarbui smulkiųjų ir vidutinių bei pramonės įmonių vadovai vis atviriau perspėja, kad situacija darbo rinkoje gali tapti dar labiau apgailėtina.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR), vienijantys daugiau nei 1500 šalies įmonių, ketina imtis iniciatyvos kovoti su problema.
„Norime aptarti su premjeru A.Kubiliumi kai kuriuos naujai priimtus mokesčių įstatymus ar jų pataisas. Esame tikri, kad kai kurie jų stumia verslą į nepavydėtiną padėtį, – „Verslo vartams“ sakė LPPAR prezidiumo narys Sigitas Gailiūnas. – Tikimės būti išgirsti.“
Susitikimą planuojama surengti šio mėnesio pabaigoje arba vėliausiai vasario pradžioje. Įmones vienijančios organizacijos vadovai nemano, kad valdžia iš karto puls keisti ką tik priimtą mokesčių sistemą, bet turi vilčių, kad susitikimas bus naudingas.
„Akivaizdu, kad Vyriausybei reikia praktikų patarimų, nes teorijas pagrįsti įstatymai nebus veiksmingi, – tikino S.Gailiūnas. – Niekas iš mūsų nesitiki, kad valdžia viena pati be išorinių veiksnių ims ir pasiūlys verslo skatinimo arba bent jau nežlugdymo programą. Mes, verslininkai ir pramonininkai, kol dar ne vėlu, turime ištiesti pagalbos ranką teoretikams.“
Šiuo metu LPPAR pasiūlė visų įmonių vadovams ir savininkams raštu išdėstyti savo problemas – per savaitę tikimasi surinkti daug skundų ir pasiūlymų, kaip spręsti problemas.
„Siunčiame verslininkams raginimus kuo operatyviau informuoti mus apie esamas bėdas ir grėsmes joms kilti dėl permainų rinkose ir mokesčių įstatymų bazėje, – teigė kitas LPPAR prezidiumo narys – Panevėžio PPAR generalinis direktorius Vytautas Kazakevičius. – Manau, kad bus surinkta dešimtys problemų ir pasiūlymų. Dalį jų žadame su premjeru ir ūkio ministru aptarti susitikime, kitą – didesnę dalį– įteikti raštu vėlesnei peržiūrai.“
Pagrindinės verslo problemos: pernelyg didelė mokesčių našta, taip pat grėsmės, kad nebus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos dėl finansų krizės ir apyvartinių lėšų trūkumo, eksportuojančių įmonių padėtis (gali būti prašoma skatinti jas mažinant mokesčius) ir kt.
Nedarbas artės prie
rekordo
Aiškiausiai šalies verslo padėtį atspindi grėsmingai augantis nedarbas. Nors šios socialinės bėdos išvengti nepavyks dėl situacijos pasaulio ekonomikoje ir finansų rinkose, tačiau Vyriausybės pastangos išgirsti verslo pasiūlymus gali kiek sumažinti jos mastus.
„Neabejojame, kad geriausia socialinė apsauga yra ne pašalpos ir išmokos, o realiai egzistuojanti darbo vieta“, – neseniai pripažino socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys
Tiesa, jis turėjo omenyje valstybės šiemet skiriamus 200 milijonų litų darbo neturintiems arba apie atleidimą iš darbo gavusiems pranešimus žmonėms apmokyti naujų specialybių. Dalis šių lėšų bus skirta kompensuoti darbdaviui darbo užmokestį darbuotojui, pas kurį bedarbį nusiųs Lietuvos darbo birža.
Darbo birža prognozuoja, kad nedarbo lygis šių metų pabaigoje gali išaugti iki 8–10 procentų. Sausio 1-ąją nedarbo lygis siekė 5,7 procento.
Iš viso šių metų sausio 1 dieną biržoje buvo registruota 121,3 tūkstančio ieškančių darbo asmenų.
Jeigu prognozės pasitvirtins, metų pabaigoje šalyje gali būti apie 200 tūkstančių darbo neturinčių žmonių. Iki šiol didžiausias bedarbių skaičius – 284 tūkstančiai – buvo užfiksuotas 2001 metais (Rusijos finansų krizės pasekmės). Mažiausiai bedarbių šalyje buvo 2007 metais – tada darbo ieškojo 69 tūkstančiai žmonių.
Panevėžys – lyderis
Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias ieškančių darbo asmenų procentas buvo Kaune (4,3 proc.), didžiausias – Panevėžyje (7,4 proc.).
Vien tik per 2008 metų gruodžio mėnesį į Panevėžio darbo biržą kreipėsi 1603 darbo netekę žmonės. (2007 m. gruodį – 584.) O vos per 20 šių metų dienų – dar 1480 bedarbių. Iš jų beveik trys ketvirtadaliai ką tik iškepti bedarbiai.
Daugiausia (ketvirtadalis) tarp darbo netekusiųjų – pramonės įmonių darbuotojų. Pagal gausą antri – dirbusieji su verslo liudijimais ir pardavėjos. Buvę statybos sektoriaus darbuotojai sudaro 15 procentų minėtos grupės bedarbių.
Šių metų sausio pirmąją Panevėžio darbo biržoje įregistruoti darbo ieškantys asmenys sudarė 7,3 procento visų darbingo amžiaus panevėžiečių, o jau po 20 dienų tokių buvo 8,4 procento.
„Įvertinus paskutiniame 2008 metų ketvirtyje gautus pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus, pirmajame šių metų pusmetyje tikėtinas ir tolesnis nedarbo augimas“, – neguodžia Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Didžiausias nedarbas Panevėžyje buvo užfiksuotas 2001 metais – per 14 procentų – ir buvo aukštesnis už bendrą nedarbo lygį šalyje – 13,1 procento.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Pramonininkai baiminasi, kad
išgyventi ekonominę ir finansų krizes gali sutrukdyti ir vyriausybės politika.
Pramonės įmonių griuvėsių gali daugėti.
