Pasa R.Dargio, pirminis įstatymo tikslas buvo paskatinti nenaudojamų žemės ūkio sklypų perdavimą verslui, tačiau jo nebeliko.
Seimui patvirtinus naujus žemės mokesčių tarifus, pramonės įmonių vadovai skaičiuoja, kad kai kuriems verslams šis mokestis didės keliasdešimt kartų, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Šis įstatymas – tai kaulas savivaldybėms. Valstybė negalės padengti savivaldybių skolų, todėl jos galės surinkti daugiau pinigų iš žemės mokesčio. Nekilnojamojo turto plėtotojams ir pramonės įmonėms, kurios turi didelius sklypus, tai bus skaudus smūgis. Vienintelė viltis, kad savivaldybių tarybos turės sveiko proto ir nustatys minimalų tarifą“, – naują teisės aktą vertina Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
Tačiau jis nelinkęs pasikliauti savivaldybių „sveiku protu“ ir prognozuoja, kad mažų miestų tarybos, norėdamos surinkti kuo daugiau lėšų, taikys maksimalius 4 proc. tarifus, tad šios teritorijos taps nepatrauklios investuotojams. Kaip rodo praktika, jau ir dabar didmiesčiuose, kur verslo sąlygos dažnai ir taip palankesnės, taikomi mažesni mokesčiai.
Pramonės įmonės iki šiol mokėjo iki 1,5 proc. nuo nominalios indeksuotos žemės vertės (ji daug kartų mažesnė už rinkos kainą) ir 1 proc. statinių vertės.
Robertą Dargį, UAB „Eika“ direktorių, piktina tai, kad įstatymo pakeitimo vėliava buvo didesnis apleistų žemės ūkio paskirties sklypų apmokestinimas, kad jie grįžtų į verslą. Tačiau ūkininkai, pasak jo, vis vien lieka išskirtiniai.
„Pagal naują įstatymo redakciją keičiasi tiek tarifas, tiek apmokestinimo bazė. <…> Išimtis tik ūkininkai, kurie už dirbamos žemės arą mokės ne daugiau kaip 1 Lt. Tiesiog politikai pasakė, kad mūsų ekonominė veikla, susieta su žemės naudojimu, išskirtinė“, – „Verslo žinioms“ teigė R. Dargis. Jis siūlo žemės ūkį pripažinti lygiaverte ūkine veikla, kuri, be to, ir taip gauna milžinišką paramą.
R. Dargio teigimu, „Eikai“ nekilnojamojo turto mokesčiai padidės mažiausiai du kartus. Kiek tiksliai, dar neaišku. Jis taip pat piktinasi, kad įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte rašo, jog mokesčių surinkimą padidinus nuo 56 mln. Lt iki 1 mlrd. Lt (tiek būtų galima surinkti, jei būtų taikomas maksimalus 4 proc. tarifas) šalies ekonomikai tai neturės jokių neigiamų pasekmių.
„Toks skirtumas sužlugdys ne vieną fabriką. Nežinau, ar valstybei dėl to bus geriau“, – pokyčių pasekmes vertina Kęstutis Kristinaitis, UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas. Jo vertinimu, didžiausios staigmenos laukia miestuose įsikūrusių pramonės ir logistikos įmonių, kurių teritorijos didelės ir sąlyginai brangios. Skaudu bus ir tiems, kurie išpirko žemę. Valstybinės žemės nuomos mokestis iki šiol svyravo apie 4 proc.
Pasak K. Kristinaičio, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija buvo parengusi alternatyvų įstatymą, kuriame numatyti tarifai iki 1 proc., mokestis praktiškai visuotinis ir lengvatų beveik nėra. Šio projekto Seimas net nesvarstė ir pasirinko dabar priimtą siūlymą.
