Siuntų gabenimo bendrovės ir Lietuvoje, ir užsienyje gali džiaugtis itin gerais veiklos rodikliais.
Gerėjančią šalies ekonomikos sveikatą jau jaučia ir šalies verslas. Tačiau vietos rinkoje dirbančių įmonių atstovai tokiais gerais rezultatais, kaip Lietuvos ūkis, pasigirti negali ir neabejoja, kad šalies makroekonomikos rodiklius į viršų tebetempia eksportuotojai.
Statistikos departamento paskelbti duomenys liudija, kad prasčiausi šalies ekonomikos laikai jau praeityje. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo net 6,9 proc., o palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, ekonomikos prieaugis siekė 3,5 proc.
UPS įgalioto atstovo Lietuvoje bendrovės „Skubios siuntos“ generalinis direktorius Vladas Lašas pripažino, kad šis pasaugų sektorius jau anksčiau pajuto gerėjančias eksportuojančių įmonių nuotaikas ir planuojamą plėtrą.
„Mūsų įmonė jau dabar viršijo rodiklius, pasiektus geriausiais prieškriziniais laikais. Tai lėmė, kad šalies verslas atsigauna ir plečia savo eksporto ryšius“, – sakė V.Lašas.
Tarptautinių siuntų apimtis itin išaugino elektroninė prekyba, kuriai per krizė pavyko sustiprinti pozicijas. Su ja siejamos didžiausios siuntų gabentojų viltys šiems metams.
Elektroninės prekybos rodiklius padidino ir „Čili“ įmonių grupė, valdanti ne tik restoranų tinklą, bet ir kelias internetines parduotuves. „Čili holdingo“ valdybos pirmininkas Dainius Kalina elektroninę prekybą vadino gana rimta tradicinės mažmeninės prekybos konkurente.
„Restoranų tinklo pajamos taip pat po truputį atsigauna, nors mes nedidinome patiekalų kainų. Kaip kylančios maisto produktų kainos lems įmonės rezultatus, matysime netrukus, kai patvirtinsime pirmojo ketvirčio pardavimo duomenis“, – teigė D.Kalina.
Prekyba regionuose vis dar mirusi
Tradicinės mažmeninės prekybos atstovai kol kas itin gerais rezultatais negali pasigirti. „Aprangos“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas neslėpė abejojantis oficialiais statistikos duomenimis, liudijančiais, kad per vieną vasario mėnesį mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 15,8 proc.
„Jeigu šalies BVP didėjo beveik 7 proc., tai per tą patį laikotarpį mažmeninės prekybos apyvarta turėtų augti bent 15 proc. Tačiau atmetus automobilių ir degalų pardavimą, augimas tebūtų 3 ar 4 proc. O jeigu įvertintume padidėjusius maisto kainas, realus prieaugis būtų dar mažesnis“, – ne itin optimistiškai skaičiavo R.Perveneckas.
„Aprangos“ grupė šių metų pradžioje didesnes pardavimo pajamas fiksavo tik didžiuosiuose trijų Baltijos valstybių miestuose, o regionuose jokio pagyvėjimo kol kas nėra.
Pelningumas mažesnis
Didesnio vartotojų aktyvumo vidaus rinkoje tebelaukia ir maisto pramonės įmonės. „Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas svarstė, kad Lietuvos makroekonomikos rodiklius į viršų vis dar tempia eksportuojančios bendrovės.
„Tokio didelio atsigavimo, koks fiksuojamas visos ekonomikos mastu, mūsų įmonė dar nejaučia. Apie kokį didesnį vartojimą vidaus rinkoje galime kalbėti, kai žiemą žmonėms reikėjo galvoti, kaip sumokėti už šildymą?“ – retoriškai klausė A.Kurganovas.
Pirmąjį ketvirtį „Biržų duonos“ pardavimo pajamas padidėjo apie 15 proc., tačiau vertinant pelningumą, šių metų pradžia yra prastesnė nei 2010-aisiais. „Pelningumo rodiklius labai lemia padidėjusios sąnaudos: brangsta degalai, ypač padidėjo žaliavų kainos. O tokios naštos negalime perkelti vien tik ant vartotojų pečių“, – sakė įmonės atstovas.
Vis dėlto antrąjį ketvirtį duonos kepėjai tikisi geresnių rezultatų – tokias viltis stiprina pastaraisiais mėnesiais šiek tiek atsigavęs vartojimas.
