Dauguma mažų ir vidutinių mūsų šalies įmonių į 2013-uosius žvelgia gana optimistiškai ir tikisi apyvartos augimo, rodo SEB banko atliktos apklausos duomenys. Tačiau IQ kalbinti verslininkai į ateitį žiūri atsargiai ir svarsto, kad ženklaus augimo nebus tol, kol nebus kreditavimo.
„Planuojama apyvarta, eksporto plėtra, naujovių pasiūla ir prognozės dėl investicijų bei darbuotojų skaičiaus augimo rodo nuosaikaus augimo tendencijas“, – įmonių prognozes apie netolimą ateitį apibendrino SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Banko atliktos apklausos duomenimis, dauguma – 72 proc. – mažų ir vidutinių įmonių tikisi, kad jų metinė apyvarta 2013 m. padidės per 5 proc. Didesnio nei 15 proc. apyvartos augimo tikisi 16 proc. įmonių ir tik kas dešimta sako, kad apyvarta greičiausiai mažės. Trečdalis įmonių ketina plėstis eksporto rinkose, planuoja investicijas ir ketina rinkai pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų. Kas ketvirta įmonė mąsto apie darbuotojų skaičiaus didinimą.
Žiūrint į apklausos rezultatus, tarp optimistiškiausiai nusiteikusių galima paminėti prekybos, transporto ir logistikos įmones. 5–15 proc. augimą planuoja 73 proc. prekybos ir tiek pat transporto bei logistikos sektoriaus įmonių. Dalis banko apklaustų bendrovių planuoja investicijas, eksporto plėtrą, naujų produktų ar paslaugų pasiūlą rinkai ir darbuotojų skaičiaus augimą. Tačiau IQ kalbinti šių sektorių atstovai į ateitį žvelgia gana atsargiai.
„Ar jūs girdėjote, kad būtų koks nors smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas, lengvesnės kreditavimo sąlygos? To juk nėra, todėl netikiu, kad bus bent kiek didesnis augimas“, – sakė apie plėtrą praktiškai negalvojantis nedidelės didmeninės prekybos įmonės „Ekbi“ vadovas Algirdas Poška.
Jis priminė, kad sunkmečiu itin sugriežtėjusios kreditavimo sąlygos tokios išliko ir Vyriausybei vykdant ekonomikos skatinimo planą, ir dabar. Sunkmečiu A. Poškos vadovaujama įmonė mėgino imti bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 80 proc. garantuojamą paskolą. Tačiau verslininkas buvo gerokai nustebintas, kai paprašius suteikti tokią paskolą visuomet pelningai veikusiai įmonei bankas paprašė jo asmeninio laidavimo.
„Jeigu įmonės turimo nekilnojamojo turto (NT) vertė yra tris ar keturis kartus didesnė negu imama paskola, o apyvartinės lėšos yra du ar tris kartus didesnės negu imama paskola… Tai jau ypač nekorektiška situacija, verslas negali leisti iki tokio lygio iš savęs tyčiotis“, – piktinosi A. Poška, paskolą palankesnėmis sąlygomis vis dėlto gavęs iš kito banko.
Tačiau jis aiškino, kad sunkmečiu sugriežtėjusios skolinimosi sąlygos tokios išlieka ir dabar. Smulkiesiems verslininkams esą sudėtinga pasiskolinti net ir tokias nedideles sumas kaip 10–20 tūkst. litų.
„Visiems smulkiesiems, kurie pradeda savo verslą, pats svarbiausias momentas pradžioje yra apyvartinės lėšos. Jeigu jie turi NT, gauti paskolą yra visiškai nesudėtinga, o iki 6 proc. siekiančios metinės palūkanos verslui nėra dideli procentai. Bet ką daryti, jeigu neturi NT arba turi rizikuoti savo vieninteliu gyvenamuoju butu? Aš kalbu apie jaunus žmones“, – dėstė A. Poška.
Jam antrino ir tarptautines krovinių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės „Daimanta“ direktorius Dainius Abramavičius: „Gauti paskolą iš banko šiais laikais yra sudėtinga. Žymiai sunkiau nei prieškritiniu laikotarpiu, kai galėjai paskambinti į banką ir kitą dieną gauti sutikimą. Dabar bankas ar lizingo bendrovė labai atidžiai peržiūri finansinius rodiklius, išanalizuoja, kokia situacija rinkoje apskritai ir užduoda daug klausimų, kurių anksčiau nebūdavo.“
Išperkamosios nuomos būdu transporto priemonių parką atnaujinančios „Daimantos“ vadovas svarsto galimybę priimti daugiau darbuotojų į ekspedijavimo sritį, tačiau apie apyvartos augimą kalba atsargiai. Apyvarta esą galėtų padidėti nebent metų pabaigoje, kai užsakovai prieš didžiąsias metų šventes pageidauja, kad būtų atvežta daugiau prekių.
Tačiau V. Doveika skaičiavo, kad per penkis šių metų mėnesius jo atstovaujamas SEB bankas suteikė daugiau nei 300 mln. litų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jis svarstė, kad, suskaičiavus, kiek paskolų verslui suteikė visi šalyje veikiantys bankai, susidarytų tikrai nemenka suma.
„Investicijų skaičiai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės dar nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų. Mes pastebėjome, kad trečdalis iš tų 300 mln. litų, kuriuos suteikėme mažoms ir vidutinėms įmonėms, buvo skirta apyvartinėms lėšoms finansuoti. Palyginti su 2011 m., apyvartinių lėšų finansavimas išaugo apie tris kartus“, – dėstė V. Doveika.
Apklausos rezultatai
Planuojamas apyvartos pokytis 2013 m., įmonių dalis
Mažės daugiau nei 5 proc.: 4 proc.
Apyvarta keisis iki minus 5 proc.: 7 proc.
Augs daugiau nei 5 proc.: 71 proc.
Daugiau nei 15 proc.: 10 proc.
Daugiau nei 30 proc.: 6 proc.
Kita: 1 proc.
Planuojamos investicijos 2013 m., įmonių dalis
Daugiau nei 30 tūkst. eurų: 21 proc.
Iki 30 tūkst. eurų: 11 proc.
Neplanuoja investicijų: 40 proc.
Dar nežino: 26 proc.
Kita: 2 proc.
