Traukė miniomis
Su bundančio pavasario žaliomis šakelėmis rankose vakar į
bažnyčias patraukė minios žmonių. Nors Verbų sekmadienį prie Panevėžio Šv.
apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios pardavinėjama pirmoji pavasario žaluma
nepritraukė smalsuolių, pardavėjai guodėsi, kad pirkėjų dar sulauks.
Vis dėlto jų šventinės nuotaikos netemdė, palyginti su
praėjusiais metais, smukusi verbų prekyba. Perkantiesiems verbas vyresnio
amžiaus pardavėjai patardavo, kur jas panaudoti.
Prie bažnyčios kadagio šakeles pardavinėjančios moterėlės žino
ne vieną istoriją ar paprotį, susijusį su Verbų sekmadieniu, šventintomis
verbomis. Šiek tiek nusivylusių, kad miestiečiai jau iš namų ateina su kadagio
šakelėmis ir retai nuperka vos kelis litus kainuojančias žoleles, moterų akis
džiugina, kad miestiečiai nelieka abejingi papročiams.
Moterys „Sekundei“ pasakojo, kad seniau tikėta, jog Verbų
sekmadienį prasidėjusią Didžiąją savaitę nevalia bartis, pavydėti, o ypač
nuodėmė šeštadienį ką nors skolintis ar skolinti.
„Buvo tikima, jog tada ateinantys metai bus nesėkmingi“, –
pasakojo senolės.
Nuo seno tikima, kad šią dieną pašventintomis išsprogusių
augalų šakelėmis žadinama žemė ir gyvulių vaisingumas, gausinamas derlius. Todėl
Verbų sekmadienio rytą patariama geriau ilgai nesivartyti lovose, o skubėti į
Mišias ir grįžus su pašventinta verba paplakti vaikus ir kitus artimuosius,
kartojant: „Ne aš plaku, verba plaka.“
Nuo seno priimta, kad Verbų sekmadienį gyventojai puošia savo
namus šventintomis verbomis, žaliomis kadagio šakelėmis. Manoma, kad į namus
parnešta pašventinta verba turi saugoti namiškius nuo visokio blogio, ugnies,
gaisro.
Verba smilkomi kambariai, kaimuose gyvenantys žmonės apeina
savo laukus – kad nepasiektų pikta akis. Nuo praėjusių metų likusi verba yra
pagarbiai sudeginama, jokiais būdais bet kur neišmetama.
Verba – sveikata
Panevėžietė Eugenija Kvečinskienė, į bažnyčią atskubėjusi nuo
pat ankstaus ryto, atvirauja, kad jai verba – atgimstančios augmenijos, gamtos
gyvybinės jėgos simbolis.
Pensininkė prisimena, kad vaikystėje kiekvienais metais šventė
Verbų sekmadienį. Dar neprabudusius artimuosius plakdavo verba, kurią vėliau
užkišdavo už šventų paveikslų ar įdėdavo į šventus molinius indus.
Moteris pasakojo girdėjusi istorijų, jo šventintą verbą reikia
smilkyti tuomet, kai griaudėja. Tuomet, anot jos, trobesiai neužsiliepsnos, nes
juo apsaugos po visus namus išsisklaidę šventi dūmai.
Prieš Verbų sekmadienį visada kruopščiai sutvarkanti namus
panevėžietė tiki, kad tuomet visus metus seksis.
„Girdėjau pasakojimų, kad jei Verbų sekmadienio rytą oras būna
gražus, tai Velykos bus ūkanotos ir šaltos“, – prisiminė prietarą ponia
Eugenija. Senajame kaime buvo laikoma šventa net ir nešventinta verba. Nuo pat
ankstaus ryto žmonės nusiskindavo kadagio šakelę ir ja plakdavo savo
artimuosius, linkėdami jiems sveikatos ir gerų ateinančių metų.
„Ypač buvo plakami maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Vaikams tėvai su kadagio šakele duodavo per padus arba per galvą. Jaunesni
lankydavo savo vyresnius kaimynus ir juos taip pat plakdavo linkėdami sveikatos.
Dabar taip elgiamasi turbūt tik atokiausiame kaime“, – kalbėjo pašnekovė.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 29 d. „Sekundėje“.
Vaida REPOVIENĖ
A.Repšio nuotr. Plaukė miniomis. Sekmadienį į
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią traukė minios panevėžiečių, norinčių
pašventinti kadagio šakeles.
