Daugelis žmonių kenčia dėl veninių negalavimų. Pavyzdžiui, statistiniais duomenimis, daugiau nei 80 % vokiečių serga venų ligomis.
Priežastys
Pagrindinės veninių susirgimų priežastys: paveldimumas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas: laisvalaikį vis dažniau praleidžiame žiūrėdami televizorių, retas kuris sportuojame. Taip pat juos gali lemti ir ligos, gimdymai, nelaimingi atsitikimai. Dažnai dėl kenksmingų darbo sąlygų (vibruojančios grindys, netinkama avalynė, stovimas darbas, kai pagrindinis krūvis tenka kojoms) venų varikoze skundžiasi mezgėjos, audėjos, taip pat kirpėjos, pardavėjos (ypač jeigu jos avi aukštakulnę avalynę). Dėl šių susirgimų skundžiasi ir sėdimą darbą dirbantys, pvz., stomatologai, kompiuteristai. Moterys venų varikoze serga šešis – aštuonis kartus dažniau nei vyrai. Ši liga ypač išryškėja menopauzės (hormoninės sistemos pakitimo metu) laikotarpiu, maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus. Venų susirgimų daugėja senstant, – lyginant 20 ir 79 metų žmones, varikozės atvejų padaugėja nuo 12 iki 60 %. Tačiau pastaruoju metu šia liga serga vis jaunesni žmonės. Nors venų varikozė gali atsirasti ir po pirmo nėštumo, rizika susirgti venų ligomis moterims po 3 ir daugiau nėštumų padidėja iki 40 %. Todėl jau nuo 20 nėštumo savaitės profilaktikai rekomenduojama nešioti kompresines kojines. Viena iš veninių negalavimų atsiradimo priežasčių gali būti ir infekciniai susirgimai. Trombų susidarymo rizika padidėja po operacijų ir nelaimingų atsitikimų, kurių metu pažeidžiamos venos ir minkštieji audiniai.
Arterijomis atitekėjęs į audinius ir surinkęs medžiagų apykaitos produktus, kraujas venomis grįžta atgal į širdį. Kraują link širdies pumpuoja kojų raumenys. Sveikų venų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – aukštyn. Jei vožtuvai pažeisti ir nesandarūs, kraujas pradeda kauptis. Užsistovėjęs kraujas spaudžia venų sieneles, ilgainiui jos išsitempia ir formuojasi venų mazgeliai. Dėl audiniuose besikaupiančių medžiagų apykaitos atliekų kraujas tirštėja. Venoms išsitempus, kraujo sankaupos vis labiau slegia venų sieneles – liga progresuoja.
Požymiai
Pirmieji venų varikozės požymiai – niežėjimas ir nuovargis kojose. Tokiu atveju pacientai skundžiasi patinimais čiurnos sąnario srityje, naktiniu mėšlungiu, blauzdų skausmais. Šie simptomai ypač sustiprėja sėdint, stovint, kelionių metu, sušilus, vakare ir prieš menstruacijas. Šie negalavimai savaime neišnyksta ir, laiku nesikreipus į gydytoją, dažnai prasideda komplikacijos – opos, dermatitai, celiulitas, rožė – kurių gydymas trunka ilgai, yra brangus ir varginantis. Kenčiantis nuo venų komplikacijų, žmogus jaučia diskomfortą, kartais praranda ir darbingumą. Moterys vengia dėvėti trumpus sijonus, nejaukiai jaučiasi pliaže ar pirtyje.
Profilaktika
Tikimybę susirgti venų varikoze sumažina judrus gyvenimo būdas, ypač greitas ėjimas, pagerinantis kraujotaką kojose, kompresinės kojinės, profilaktiniai – ortopediniai įdėklai į avalynę, tinkamas apavas (batų pakulnis turi būti ne aukštesnis kaip 4 cm), vasarą – pasivaikščiojimai basomis.
Gydymas
Įvairūs gydymo metodai sušvelnina negalavimus ir padeda išvengti komplikacijų. Priklausomai nuo susirgimo, taikoma aktyvi arba konservatyvi terapija.
Aktyvus gydymas – tai skleroterapija (į išsiplėtusią veną įšvirkštus specialaus tirpalo, atsiranda kraujagyslės sienelės uždegimas ir venos sienelės sulimpa; kraujas ima tekėti aplinkinėmis venomis, išsiplėtusi vena sunyksta) ir chirurginis gydymas (zondu pašalinama dalis arba visa nesveika vena).
Kalbant apie konservatyvaus gydymo metodus, visų pirma rekomenduojama atpalaiduojanti mankšta – specialūs pratimai prieš kraujo susikaupimą venose. Tuomet aktyviai juda kojų sąnariai, treniruojami blauzdų raumenys, atstatomas pumpuojantis raumenų poveikis venoms. Tinkamiausios sporto šakos: plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, joga, tinklinis, greitas ėjimas. Nerekomenduojama užsiimti kultūrizmu, svorių kilnojimu, banglentėmis, kalnų slidinėjimu. Kiekvieną dieną patariama 15 s gaivinti kojas šaltu vandeniu (pilti vandenį ant kojų pradedant nuo pėdų).
Medikamentinis gydymas padeda tik sušvelninti ar pašalinti skausmą bei uždegimą, tačiau neišgydo veninių mazgų ar išsiplėtimo, nepadeda atstatyti pažeistų venų sienelių ir išvengti ligos progresavimo.
Gydant didelę reikšmę turi kompresoterapija. Medicininės kompresinės kojinės yra optimali gydomoji priemonė tiek profilaktikai, tiek kaip papildoma priemonė venų ir limfagyslių gydymui. Tolygiai apspausdamos koją, jos padeda išvengti kraujo sankaupų venose ir riboja venų išsiplėtimą. Kompresinės kojinės taip pat gali būti naudojamos po opų gydymo, paviršinio venų uždegimo, chirurginių venų operacijų ar trombozių profilaktikai operuojant dėl kitų susirgimų. Tokias kojines būtina dėvėti ir daug keliaujantiems žmonėms, verslininkams, kadangi ilgai trunkančių nuolatinių kelionių metu sutrinka kraujo apytaka kojose, dėl to gali progresuoti venų ligos, didėja nuovargis. Plonas profilaktines kompresines kojines rekomenduojama nešioti kiekvienai moteriai, dienos pabaigoje jaučiančiai nuovargį kojose bei nėštumo metu.
Perkant kompresines kojines yra labai svarbu, kad apspaudimas būtų maksimalus čiurnos srityje ir laipsniškai mažėtų kylant aukštyn. Taisyklingą kompresiją ir patvarumą garantuoja tik griežtai nustatytų normų laikymasis, todėl rekomenduojama pirkti žinomų firmų gaminius. Medicininės kompresinės kojinės skiriamos tik gydytojo nurodymu.
Anot specialistų, profilaktines kompresines kojines turėtų nešioti kiekviena vyresnio amžiaus moteris, norinti ilgą laiką išsaugoti gražias ir sveikas kojas.
Paruošta pagal užsienio literatūrą
