Dažniausiai sergama kojų venų ligomis, nes kraujo sugrįžimas iš kojų į širdį yra labai sudėtingas ir sunkus. Tam, kad kraujas galėtų grįžti į širdį, turi būti normalus giliųjų venų spindis ir normalūs jų vožtuvai. Tada einant kojų raumenys, ritmiškai suspausdami giliąsias venas, pamažu varo kraują aukštyn širdies link, o vožtuvai neleidžia kraujui vėl nutekėti žemyn.
Sergant giliųjų kojų venų uždegimu ar tromboze jose susidaro krešuliai ir užkemša giliąsias venas. Todėl koja ištinsta, pasidaro violetinės ar mėlynos spalvos, raumenys būna kieti, pritvinkę kraujo. Ūmiu periodu krešulius galima ištirpinti vaistais, tada venų spindis atsikuria, tačiau vožtuvų nebelieka, nes jie lieka prilipę prie venų sienelių ir surandėję. Tada einant raumenys pumpuoja kraują į viršų, bet didžioji jo dalis vėl nugarma žemyn, nes nebėra kas jį sulaiko (nebėra vožtuvų). Dėl to koja tinsta, labai padidėja veninis slėgis blauzdose, šio slėgio nebeatlaiko jungiančiųjų venų (jungiančių paviršines kojų venas su giliosiomis) vožtuvai, jungiančios venos išsiplečia ir pradeda leisti kraują kita kryptimi – iš giliųjų venų į poodines. Todėl išsiplečia paviršinės venos. O tai dar labiau padidina veninio kraujo užsistovėjimą kojoje. Kojos odoje stovi veninis be deguonies ir maisto medžiagų kraujas, todėl oda pradeda mėlynuoti, vėliau – ruduoti, paskui oda žūsta ir atsiranda opų.
Liga yra gana sudėtinga. Būtina ištirti giliųjų venų ir jų vožtuvų būklę, dažniausiai jiems tenka daryti venografiją (kontrastinį venų tyrimą: išgauti venų vaizdą). Gana gerai venas galima ištirti ir ultragarsu, jeigu tyrėjas gerai moka ir supranta visus procesus, vykstančius kojoje. Paprastas paviršinių venų išsiplėtimas, kai giliosios venos yra normalios, nėra toks piktybiškas, nes kraujas per giliąsias venas raumenimis pumpuojamas normaliai, tik dalis jo grįžta per paviršines venas atgal į poodį, nes būna nesandarūs tik paviršinių venų vožtuvai.
Esant labai užleistam poodžio venų išsiplėtimui taip pat gali labai užsistovėti kraujas kojose ir taip pat jose pasidaryti žaizdos, ypač kai tampa nesandarūs jungiančiųjų venų vožtuvai ir kraujas einant pradedamas pumpuoti iš giliųjų venų į paviršines, o iš jų negali nutekėti į viršų, nes jų pačių vožtuvai taip pat nesandarūs. Paviršinių venų išsiplėtimas labai efektyviai gydomas chirurgiškai ir po operacijos ligonis tampa visiškai sveikas, jo veninė kojų kraujotaka pasidaro normali. Tik nederėtų leisti venoms labai išsiplėsti, nes tada prisideda ir jungiančiųjų venų problemos, operacijos apimtis smarkiai padidėja, pooperaciniai rezultatai gali būti blogesni. Kuo daugiau išsiplėtusių venų, tuo daugiau reikia atlikti pjūvių operuojant. Taigi norint kuo geresnio kosmetinio efekto, reikia kuo anksčiau šalinti išsiplėtusias poodžio venas.
Šalinant išsiplėtusias venas svarbiausia yra nepalikti nepašalintos šių venų išsiplėtimo priežasties: didžiosios ir mažosios poodžio venų kamienų žiočių nesandarių vožtuvų, išsiplėtusių jungiančiųjų venų su nesandariais vožtuvais. Jei bus palikta bent viena iš šių priežasčių, poodžio venos vėl išsiplės. Taip dažniausiai atsitinka, kai jas operuoja bendrosios praktikos chirurgai, nes jie nelabai gerai žino minėtus venų išsiplėtimo mechanizmus ir nesinaudoja šiuolaikiniais ultragarsiniais venų tyrimo metodais. Tinkamai atlikus operaciją venų pakartotinio išsiplėtimo neturi būti.
Esant giliųjų venų problemoms šiuos ligonius turėtų tirti ir operuoti tik kraujagyslių chirurgai, nes šiais atvejais būtinas ultragarsinis veninės kraujotakos ištyrimas, o kartais – ir venografinis jų ištyrimas. Be to, ir operacijos šiais atvejais būna daug sudėtingesnės, o rezultatai nebūna tokie geri, kaip esant paprastam poodžio venų išsiplėtimui. Kartais tenka perpjauti visą blauzdos odą išilgai ir, atsluoksniavus ją kartu su plėve, supančia raumenis, visiškai likviduoti visas jungiančiąsias venas (atskirti giliąsias venas nuo paviršinių, kad kraujas neplūstų iš giliųjų venų į paviršines, esant giliųjų venų vožtuvų nesandarumui).
Jeigu ligonis dėl įvairių priežasčių negali ar nenori operuotis, šiek tiek padeda elastinės kompresinės kojinės. Jeigu venos nedaug išsiplėtusios, reikia mūvėti 2-os kompresinės klasės kojines, o jei labai išsiplėtusios – 3-ios kompresinės klasės kojines. Jos parduodamos ortopedinėse ir paprastose vaistinėse. Čia jums išmatuos jūsų kojas ir parinks tinkamą dydį. Patogiausia yra mūvėti elastines pėdkelnes, nes kojinės smunka.
