Lietuvoje kas dvidešimtas gyventojas serga poodinių venų
varikoze (išsiplėtimu). Moteris ši liga kamuoja tris kartus dažniau nei vyrus.
Jos dažniau serga dėl nėštumų: augant vaisiui, spaudžiamos dubens giliosios
venos, todėl padidėja veninio kraujo spaudimas kojų venose. Jeigu venų sienelė
yra netvirta, ji plečiasi, atsiranda mazgų. Venų sienelės struktūrą, jos
tvirtumą daug lemia žmogaus genetika, paveldėjimas, tad visa tai turi nemažai reikšmės ligai atsirasti.
Sergantieji poodinių venų varikoze kasdien jaučia kojų sunkumą, jos greit tinsta, greit pavargsta, dažnai raumenis traukia mėšlungis. Kitas svarbus šios ligos neigiamas faktorius – kosmetinis defektas, kojos tampa negražios, nusėtos mėlynų gumbų. Tai ypač slegia moteris. Prieš nėštumą buvusios gražios ir lygios kojos tampa mėlynos, gumbuotos, moterys priverstos jas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais.
Žmogus, turintis veninės kraujotakos problemų, yra priverstas riboti savo profesinę veiklą. Jam sunku ilgiau išstovėti vienoje vietoje. Sunkumų kilnojimas, buvimas karštoje aplinkoje taip pat skatina kojų tinimą, nuovargį. Tampa sunkiau pasirinkti avalynę. Netinka aukštakulniai batai, jie turi būti platesni, nes į vakarą, sutinus kojai, siauresnė avalynė pradeda spausti.
Sergantys venų ligomis žmonės daug laiko ir lėšų skiria įvairiems veninę kraujotaką gerinantiems tepalams, tabletėms. Tokio gydymo efektas būna laikinas arba visai nepadeda.
Daug efektyvesnė profilaktinė priemonė yra kompresinė terapija. Galima rytais subintuoti kojas elastiniu bintu ir taip būti visą dieną, tada išvengiama tinimo, sunkumo jausmo. Tai pigus, tačiau labai nepatogus profilaktikos būdas, nes elastiniai bintai yra stori, atrodo labai neestetiškai, subintavus aukščiau kelio, jie smunka. Patogesnis, tačiau ir daug brangesnis būdas – mūvėti elastines kojines. Didesnio elastingumo pėdkelnės, siūlomos daugelyje parduotuvių, duoda tik dalinį efektą ir yra skirtos tik pradinių stadijų poodinių venų varikozės profilaktikai. Gydomosios kojinės, parduodamos vaistinėse, yra efektyvesnės, jeigu dėvimos kasdien. Deja, jos venų ligos neišgydo, o tik pristabdo jos progresavimą.
Dar didesnė problema iškyla, jeigu jau yra išopėjimo stadija. Tuomet ligonis dėl negyjančios, šlapiuojančios žaizdos tampa nedarbingas, jam būtina kasdienė medikų pagalba tvarstant žaizdą, skiriant vaistus. Socialinis aktyvumas labai nukenčia, vengiama rodytis viešumoje, žmogus atribojamas nuo daugelio gyvenimo malonumų: maudymosi ežere, jūroje, pirtyse, sportinių žaidimų ir kt.
Poodinių venų varikozė yra sėkmingai gydoma chirurginiu būdu. Tai yra vienintelis visame pasaulyje pripažintas gydymo būdas, jis iš esmės pašalina ligos priežastį ir leidžia išvengti jos komplikacijų. Po operacijos žmogus grįžta į visavertį gyvenimą, jeigu liga nebuvo užleista, pritaikant plastinės chirurgijos techniką galima pasiekti labai gerą estetinį rezultatą. Operacijos komplikacijų tikimybė yra minimali. Po teisingai atliktos operacijos venų varikozės recidyvai labai reti.
A.Grigaitis, medicinos mokslų daktaras
