Vengrai protestuoja prieš jų vyriausybės priemones valstybės skolai sumažinti.
Vengrijos vyriausybė ketina perimti privalomojo pensijų kaupimo fonduose sukauptas lėšas ir jas panaudoti valstybės skolai grąžinti. Šios lėšos valstybės skolą administruojančiai agentūrai AKK turėtų būti pervestos iki gegužės mėnesio.
Privalomojo pensijų kaupimo fondai Vengrijoje atitinka II pakopos pensijų fondus Lietuvoje, į juos lėšos buvo atskaitomos nuo valstybei mokamų įmokų. Tiesa, Vengrijoje šie fondai buvo įsteigti 1997 metais, per šį laikotarpį juose sukaupta daugiau kaip 10 mlrd. eurų, kurie atitinka 10 proc. Vengrijos bendrojo vidaus produkto.
Vengrų vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nusprendė daugiau nebeleisti daryti nuskaitymų nuo socialinių įmokų, o šios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas nacionalizuoti. Pensijų fondų dalyviai bus grąžinti į valstybinę pensijų sistemą. Papildomai kaupti pensiją Vengrijoje bus galima tik pasirenkamuosiuose pensijų fonduose, kurie atitinka Lietuvos III pakopos pensijų fondus.
Naujai tvarkai nepritariantys Vengrijos piliečiai galės pasirinkti, kad 30 proc. jų sukauptų lėšų bus pervesta į pasirenkamus pensijų fondus, kuriuose savais įnašais bus galima kaupti papildomą pensiją. Tačiau 70 proc. lėšų vis tiek atiteks valstybei, be to, vengrų politikai įspėja, kad tokiu atveju žmonės gaus mažesnę pensiją iš valstybės.
Panaudojusi pensijų fondų pinigus, Vengrijos vyriausybė savo skolą tikisi išpirkti vyriausybės obligacijų už maždaug 5 mlrd. eurų ir valstybės skolą sumažinti 5 proc. punktais. Šiuo metu Vengrijos skola siekia apie 80 proc. šalies BVP.
Lietuva imti pavyzdžio neketina
Lietuvos politikai teigė iš Vengrijos vyriausybės pavyzdžio imti neketina. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad visos šalys per šią krizę ėmėsi vienokių ar kitokių priemonių dėl įmokų į privačius fondus, tačiau tokių drastiškų sprendimų kaip Vengrija niekas daugiau nesiėmė.
„Sodros“ pastarųjų trejų metų biudžeto deficitas iš viso sudarė per 6 mlrd. litų. Trūkstamus pinigus „Sodra“ buvo priversta pasiskolinti arba jie buvo skirti iš valstybės biudžeto. O II pakopos privačiuose pensijų fonduose šių metų pradžioje buvo sukaupta beveik 4 mlrd. litų lėšų.
„Tokių drastiškų priemonių tikrai neplanuojame, pirmiausiai „Sodros“ ir pensijų kaupimo sistemų neišeitų sujungti, nes jų principai skirtingi, galų gale tai neatneštų ilgalaikės naudos, o kita vertus dabar ir būtinybės tam nėra“, – sakė Seimo narys.
Lietuvoje R. Dagys įžvelgia galimybių privačiai pensijų sistemai gyvuoti ir toliau, tačiau mano, kad kai kurie jos aspektai turėtų būti patobulinti, pavyzdžiui, peržiūrėti fondų taikomi valdymo mokesčiai ar įsteigtas valstybinis fondas. Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2004 metų, kai Lietuvoje veiklą pradėjo privatūs fondai, jų valdomas turtas išaugo apie 40 proc., o „Sodros“ mokama vidutinė pensija padidėjo 2,2 karto.
Apie tai, kokių reformų dėl II pensijų pakopos yra pasiūliusi Vertybinių popierių komisija, rašyta praėjusių metų žurnalo IQ liepos numeryje.
R. Dagio teigimu, šiuo metu svarbiausias klausimas – kokiomis lėšomis bus dengiamos socialinio draudimo išmokos ateityje, nes senėjančiai visuomenei per šią sistemą surenkamų pinigų nepakaks, reikės papildomų finansavimo šaltinių. Pašnekovas užsimena, kad tokiais šaltiniais galėtų tapti nauji mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestis ar progresiniai pajamų mokesčiai. Pasak Seimo nario, ilgai atidėliojama „Sodros“ pertvarka turėtų prasidėti nuo 2012 metų pradžios.
