Per porą mėnesių, nuo balandžio iki birželio pabaigos, Panevėžio darbo biržai nosį parodė 431 bedarbis – neatvyko priimti pasiūlymo dirbti arba jo atsisakė. Tuos porą mėnesių galiojo savotiškas memorandumas, kai darbo atsisakę gyventojai nerizikavo prarasti bedarbio statusą.
Darbo atsisakę bedarbiai vėl bus braukiami iš Darbo biržos sąrašų. Tai reiškia, kad neteks ir teisės į socialines pašalpas. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžietis ryžosi bylinėtis
Precedentą atsisakyti darbo nors ir kelis kartus nerizikuojant išlėkti iš Darbo biržos pavasarį sukūrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pasirašiusi įsakymą, kuriuo leido bedarbiams atsisakyti siūlomo darbo ir išsaugoti bedarbio statusą.
Ministerija pasistengė plačiai paviešinti šią naujieną, o bedarbiai ją sutiko plojimais.
Vėliau paaiškėjo, kad A. Pabedinskienė Darbo biržos klientus pradžiugino ne visai savo gera valia, o atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.
Į šį teismą kreipėsi panevėžietis Rolandas Kareckas ir pasiskundė, kad 2013-aisiais buvo išbrauktas iš oficialių bedarbių sąrašų. Panevėžio darbo birža tokį sprendimą motyvavo, kad vyriškis neatvyko nurodytą dieną pas jį aptarnaujančią specialistę. Bedarbiui buvo iš anksto pranešta, kad tądien jis gaus siuntimą įsidarbinti prekybos centre pardavėju-kasininku.
Nurodytą dieną nepasirodęs Darbo biržoje R. Kareckas teisme aiškino tiesiog suklydęs dėl paskirtos datos. Panevėžio darbo biržai toks pasiteisinimas nepasirodė svarus ir vyras buvo išbrauktas iš valstybės išlaikytinių gretų.
Pastaraisiais metais iš Darbo biržos sąrašų buvo išbraukta daug paskirtu laiku pas tarpininkus neatvykusių ar siūlomo darbo atsisakiusių bedarbių.
Pernai balandžio–birželio mėnesiais visoje apskrityje išbraukti 707, Panevėžio mieste ir rajone – 451 bedarbis. Tačiau praėjusiais metais buvo registruota daugiau bedarbių ir daugiau laisvų darbo vietų.
R. Kareckas nesusitaikė su, jo manymu, tokia neteisybe. Bedarbio statuso ir jo garantuojamų socialinių garantijų netekęs vyras ryžosi bylinėtis.
A. Biguzienė patikino, jog darbo atsisakę asmenys neišsisuks – jie sulauks pakartotinių darbo pasiūlymų ir, jei atsisakys, neteks bedarbio statuso.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė, pasirašiusi įsakymą, suteikiantį Darbo biržai teisę braukti iš bedarbių sąrašų atsisakiusius darbo asmenis, peržengė savo kompetencijos ribas. Teismas pasisakė, jog teisę nustatyti tokią tvarką turi ne ministras, o Seimas.
Jau kitą dieną po tokio teismo išaiškinimo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė panaikino bedarbiams nepalankų savo įsakymą. Nuo balandžio 24-osios Lietuvoje iš bedarbių sąrašų asmenys nebegalėjo būti braukiami net tuomet, jei jie nepriima kelių darbo pasiūlymų.
Seimas suskubo sutvarkyti teisinę bazę taip, kad vengiantieji darbo negalėtų piktnaudžiauti valstybės parama – pritarė atitinkamiems Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimas. Dabar bedarbiai teismui jau nebepasiskųs – ir įsakymu, ir įstatymu įtvirtinta, kad darbo atsisakę asmenys bus braukiami iš bedarbių sąrašų ir neteks teisės į valstybės paramą.
Turi būti siūlomas tinkamas darbas
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės teigimu, pakanka vieną kartą atsisakyti siūlomo tinkamo darbo ir klientas gali netekti bedarbio statuso. Sąvoka tinkamas darbas reiškia tai, kad bedarbiui turi būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją, patirtį atitinkantis darbas. Pavyzdžiui, Darbo biržoje užsiregistravęs asmuo gali atsisakyti valytojo darbo, nerizikuodamas būti išbrauktas iš bedarbių sąrašų.
Tiesa, pavaduotoja patikino, kad turintiesiems aukštąjį išsilavinimą ir nesiūlomi jų kvalifikacijos neatitinkantys darbai. Tačiau jeigu išsilavinęs asmuo Darbo biržoje yra registruotas ilgai, jam gali būti pasiūlytas ir nebūtinai toks darbas, kokio jis nori pagal savo išsilavinimą.
Darbo birža, siūlydama darbą, privalo atsižvelgti į asmens sveikatos būklę, ar gydytojai jam nėra apriboję dirbti tam tikrus darbus. Taip pat negali siūlyti darbo, jeigu žmogus į jį nuvažiuoti ir grįžti visuomeniniu transportu iš viso sugaiš daugiau kaip 3 valandas.
Atlyginimai nemotyvuoja dirbti?
Liepos 1 d. Panevėžio darbo biržoje mieste ir rajone buvo registruota 150 laisvų darbo vietų, visoje apskrityje – beveik 200.
Daugiausia laisvų darbo vietų registruota asmenims, turintiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija. Jiems skirtos darbo vietos sudarė daugiau kaip 60 proc. Paklausiausi yra betonuotojai – darbdaviai liepos 1 d. buvo pasirengę priimti 11 šios profesijos atstovų, taip pat 8 mūrininkus. Virėjams buvo užregistruotos 5, traktorininkams 3 darbo vietos. Patys geidžiamiausi Panevėžio apskrityje darbuotojai – tarptautinių gabenimų vairuotojai. Jų reikia net 94.
Specialistams, turintiems aukštąjį ar aukštąjį koleginį išsilavinimą, registruota 24 proc. darbo vietų. Paklausiausi – bendrosios praktikos slaugytojai, vadybininkai.
Tuo metu nekvalifikuotiems darbuotojams registruota tik 15 proc. visų laisvų darbo vietų. Darbo biržos specialistai profesijos neturintiems jaunuoliams pataria ją įgyti ir nebūtinai aukštojoje mokykloje. Lietuvos profesinėse mokyklose galima įgyti paklausių profesijų.
Panevėžio darbo biržos darbo Išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė sako, jog norintiesiems dirbti susirasti darbą įmanoma, tačiau geriau mokamą – sudėtinga.
Daugelis darbdavių bent jau Darbo biržos siunčiamiems bedarbiams siūlo tik minimalų ar kiek didesnį atlyginimą. Toks uždarbis ypač nepatrauklus jauniems žmonėms. Jie linkę ieškotis geriau mokamo darbo didmiesčiuose arba užsienyje.
Šių metų birželio 1 dieną Panevėžio darbo biržoje buvo registruoti 14 tūkst. 503 bedarbiai, iš jų 8 tūkst. 680 Panevėžio miesto ir rajono gyventojai.
Pernai tuo pačiu metu Darbo biržoje buvo registruota beveik 2 tūkst. asmenų daugiau, iš jų – 1500 mieste ir rajone.
Inga SMALSKIENĖ
