Venecijos kino festivalyje vienbalsiai nuspręsta, jog geriausio aktoriaus apdovanojimas turi atsidurti M. Fassbenderio rankose.
Ką tik pasibaigęs seniausias pasaulyje kino festivalis Venecijoje mirgėjo žymių režisierių bei aktorių vardais, kalbėjo skirtingomis temomis, žanrais ir akivaizdžiai pranoko praėjusių metų reginį. Pernai sukritikuotas festivalis, matyt, privertė pasitempti ir jo meno vadovą Marcą Muellerį, kuriam šis renginys jau paskutinis.
Dažniausiai linksniuojama Venecijoje buvo aktoriaus Michaelio Fassbenderio pavardė. Žiuri verdiktą dėl geriausio aktoriaus apdovanojimo, kurį M. Fassbenderis pelnė už vaidmenį filme „Gėda“, festivalio dalyviai palydėjo audringomis ovacijomis. Režisieriaus Stevo McQueeno „Gėda“ buvo vienas iš festivalio favoritų, o 34-erių Vokietijoje gimęs, bet Airijoje užaugęs M. Fassbenderis jame sukūrė įsimintiną niujorkiečio, kovojančio su priklausomybe seksui vaidmenį. Jog apdovanojimą turi išsivežti M. Fassbenderis, prieš kameras apsinuoginęs ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, niekas neabejojo. Pats S. McQueenas teigė, kad joks kitas aktorius nebūtų atlikęs šio vaidmens taip įtikinamai.
Geriausia aktore pripažinta kita festivalio favorite laikoma Deanie Yip už vaidmenį filme „Paprastas gyvenimas“ („Simple life“).
A. Sokurovą festivalio dalyviai pasveikino griausmingomis ovacijomis.
Venecijoje triumfavo režisieriaus Aleksandro Sokurovo „Faustas“, pripažintas geriausiu filmu. Anot kino apžvalgininko Edvino Pukštos, intelektualiai A. Sokurovo kino juostai „Auksinio liūto“ tiesiog reikėjo. Tai absoliutus „festivalinis kinas“, reikalaujantis ypatingos kantrybės, įsiklausymo, perduodantis daug informacijos herojų pokalbiais ir monologais. Šio filmo sėkmė, pasak E. Pukštos, priklauso nuo vokiečių kalbos dialogų vertimo tikslumo, nes „Faustą“ svarbu ne tik žiūrėti, bet ir girdėti. Žiuri sprendimą, dėl geriausio filmo apdovanojimo, tiek salėje, tiek spaudos centre susirinkę svečiai ir žurnalistai pasveikino ovacijomis ir stovėdami pagerbė rusų meistro kūrinį.
Kino apžvalgininko manymu, Darreno Aronofskio vadovaujama žiuri priėmė teisingus ir protingus sprendimus. „Nuo pat antrosios festivalio dienos aukščiausius kritikų reitingus susirinko ir lyderio statusą išlaikė Romano Polanskio komedija „Pjautynės“ („Carnage“), bet buvo akivaizdu, kad jis nieko negaus. Tai filmas-farsas pramogai ir smagiai nuotaikai. Žiuri puikiai pajautė, kad Polanskio nereikia apdovanoti, nes jis ir be „liūto“ atras kelią pas žiūrovus“, – įspūdžius iš Venecijos pasakojo E. Pukšta. R. Polanskio filmo pavadinimą, anot apžvalgininko, reikėtų versti ne „Skerdynės“, o „Pjautynės“, mat šioje kino juostoje keturi žmonės pjaunasi žodžiais.
Silpnesniuose, mažiau palaikymo sulaukusiuose filmuose žiuri nariai įvertino kitus svarbius komponentus. Pavyzdžiui, britų režisierės Andrėjos Arnold drama „Vėtrų kalnas“, pagal to paties pavadinimo Emily Brontės romaną, nepateisino didelių lūkesčių. Bet niekam nekilo abejonių, jog filmo operatorius Robbie Ryanas nusipelnė „Osella“ prizo už nuostabaus grožio vaizdus ir gamtos užfiksavimą.
Venecijos kino festivalis intrigavo jau net neprasidėjęs. Šiemet jis pribloškė pasaulinėmis premjeromis, kuriomis tapo ne tik 22 pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvaujantys filmai, bet ir visi kiti pilnametražiai kino kūriniai. Pirmą sykį kino ekranuose buvo rodomi ir nekonkursinės bei „Horizontų“ programų filmai.
Žalią šviesą didžiajam kinui Venecijoje uždegė Holivudo aktorius Georgas Clooney, kuris savo režisuotoje politinėje dramoje „Kovos idos“ („The ides of the March“) vaidina kartu su Rayanu Gosslingu. G. Clooney – mėgstama persona Venecijoje. Aktorius sulaukia daug dėmesio, į jį krypstą paparacų kameros. Spaudos konferencijų metu G. Clooney kuria nuotaikingą atmosferą derindamas rimtus atsakymus su pokštais. „Jis buvo ryškiausia atidarymo ceremonijos žvaigžde, išklausė teigiamus įvertinimus ir tuoj pat išvyko į Teluridės festivalį reklamuoti kito filmo. Taigi natūraliai iniciatyvą iš jo perėmė kiti aktoriai ir režisieriai.“, – pasakojo E. Pukšta.
G. Clooney filmas „Kovo idos“ pasakoja apie JAV prezidento rinkimus, apkalbas, šmeižtą ir valdžios troškulį. „Kovo idose“ G. Clooney pats sau paskyrė reikšmingą bet antraplanį vaidmenį, o pasireikšti ir lyderiauti leido Ryanui Goslingui.
Šiemet Venecijoje netilo kalbos apie jo meno vadovą M. Muellerį, kuriam šis festivalis jau paskutinis. M. Muelleris užbaigė antrąją ketverių metų kadenciją ir yra ilgiausiai šiame poste išsilaikęs žmogus, užsitarnavęs nepriekaištingą reputaciją kino industrijoje ir pakeitęs Venecijos festivalio veidą . Tačiau meno vadovas galėtų pratęsti kontraktą dar ketveriems metams, nors jis pats sako, kad jau norėtų grįžti prie kino prodiusavimo.
Pasak E. Pukštos, Venecijos kino festivalis dažnai būna pirmuoju tramplinu į „Oskarų“ apdovanojimus. Pernai festivalį atidaręs filmas „Juodoji gulbė“ gavo 5 nominacijas, o Natalie Portman iškėlė auksinę statulėlę. „Šiemet prieš festivalį spindėjo daug „Oskarinių“ vilčių. Manau, kad ryškiausias galimybes kovoti dėl apdovanojimo išlaiko aktorius Michaelas Fassbenderis. Georgo Clooney „Kovo idos“ taip pat minimas apdovanojimų ekspertų prognozėse, bet jam bus sunkoka konkuruoti.“ – komentuoja apžvalgininkas.
68-ojo Venecijos kino festivalio nugalėtojai
-„Auksinis liūtas“ už geriausią filmą:
„Faustas“ (Aleksandras Sokurovas, Rusija)
-„Sidabrinis liūtas“ už geriausią režisieriaus darbą:
Cai Shangjun už „Žmonės kalnas, žmonės jūra“ (Kinija, Hong Kongas)
-Specialus žiuri prizas:
„Terraferma“ Emanuele Crialese (Italija, Prancūzija)
– „Coppa Volpi“ geriausio aktoriaus apdovanojimas:
Michaelis Fassbenderis filme „Gėda“ (Stevas McQueenas, Didžioji Britanija)
-„Coppa Volpi“ geriausios aktorės apdovanojimas:
Deanie Yip filme „Paprastas gyvenimas“ (Ann Hui, Kinija, Hong Kongas)
– „Osella“ prizas už už geriausią kinematografiją:
Robbis Ryanas už „Vėtrų kalną“ (Andrėja Arnold, Didžioji Britanija)
– „Osella“ apdovanojimas už geriausią scenarijų:
Yorgos Lanthimos ir Efthimis Filippou už „Alpes“ (Yorgos Lanthimos, Graikija)
– Marcello Mastroiannio apdovanojimas už geriausią jaunąjį aktorių ar aktorę:
Shota Somentani ir Fumi Nikaido filme „Himizu“ (Sion Sono, Japonija).
