Iki Velykų likus kelioms dienoms, mieste jaučiamas sujudimas. Į prekybos centrus ir turgavietes žmonės plūsta ne tik kiaušinių, bet ir išskirtinių produktų.
Turgavietės prekystaliai tiesiog nukrauti margintais kiaušiniais: vištų, žąsų, putpelių ar mediniais. U. Mikaliūno nuotr.
Stengiasi palepinti šeimą
Prekybininkai sako, kad Velykų stalui gyventojai pinigų neskaičiuoja – stengiasi artimuosius palepinti skanesniais valgiais.
Panevėžio centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė „Sekundei“ sakė, kad ruošimasis Velykoms prasidėjo nuo praėjusio savaitgalio. Pirkėjai dairosi ne tik kasdienių prekių, bet ir išskirtinių produktų, stalo puošmenų.
„Jau praėjusį savaitgalį imta pirkti daugiau mėsos produktų, tinkamų šaltienai, vyniotiniams ruošti, o dabar dairomasi išskirtinės mėsos, kiaušinių, velykinių saldumynų. Šių prekių paklausa tokia didelė, kad perkamiausi produktai išgraibstomi dar iki pietų“, – „Sekundei“ teigė A. Pačekajūtė.
Vaišių stalas neįsivaizduojamas be mėsos patiekalų. Lietuvių perkamiausia mėsa – kiauliena, tačiau prieš Velykas neretas renkasi kalakutieną, triušieną, avieną. Vištiena ir kalakutiena prekiaujanti Rita Bernatonienė vos spėja suktis.
„Paprastomis dienomis žmonės skaičiuoja pinigėlius, derasi, ieško pigiau, o prieš šventes jau negaili ir save stengiasi palepinti“, – pažymi R. Bernatonienė.
Prieš Velykas itin paklausi ir vištiena, ir kalakutiena. Įprastomis dienomis pirkėjai mieliau renkasi paukštieną – prašo vištų šlaunelių, sparnelių, o prieš Velykas perka visą vištą. Tiesa, visą kalakutą retai kada renkasi, nes net ir gausiai šeimai jo būtų per daug. Nors minkštesnė kalakuto krūtinėlės mėsa, daugelis prašo kumpelių. Dar prieš pietus visi kumpeliai buvo išpirkti, nors kilogramas šios mėsos kainuoja 7,50, o krūtinėlės – 7,90 euro.
„Kalakutiena vertinama ne tik gurmanų. Tai dietiška mėsa, be to, labai mažai turi cholesterolio. Kad kalakutiena liktų itin sultinga, jos negalima perkepti. Pagrindinė taisyklė – kuo daugiau marinuoti ir kuo trumpiau kepti. Jeigu tai kepsneliai, juos pakanka kepti kaip blynelius – užtenka, kad gražiai pagelstų, antraip mėsa bus sausa“, – patarimų negailėjo pardavėja.
Nuo avienos iki triušienos
Veršiena, jautiena ir aviena prekiaujanti Diana Čingienė pasakojo, kad Velykoms panevėžiečiai labiau renkasi veršieną, jos kilogramas kainuoja apie 10 eurų. Tačiau populiari ir aviena, iš jos ruošia šašlykus, kepsnius. Tačiau ši mėsa nėra pigi – už mentės kilogramą teks mokėti 9, o už nugarinės – 11 eurų.
Prekiautojai sako, kad Velykų stalui gyventojai pinigų neskaičiuoja – stengiasi artimuosius palepinti skanesniais valgiais. U. Mikaliūno nuotr.
„Avieną perka tie, kurie mėgsta šią mėsą ir gali įpirkti, nes ji nėra pigi. Aviena vertinama dėl maistinių savybių – ji tris kartus maistingesnė už jautieną. Be to, avis – vienintelis gyvūnas, neturintis antinksčių, todėl skerdžiama neišskiria streso hormonų. Seniau aviena turėjo specifinį kvapą, jis daugeliui nepatikdavo, tačiau dabar auginamų veislių mėsa bekvapė arba kvepia labai švelniai. Tad pakanka į marinatą dėti daugiau prieskonių – mėgstamų žolelių, česnako“, – patarė D. Čingienė.
Turguje galima rasti ir triušienos. Savo ūkyje Pasvalio rajone triušius ir vištas auginanti Eugenija Baranauskienė pasakojo, kad jos klientai – išskirtiniai pirkėjai. Jie ieško sveikesnių ir ekologiškų produktų. Triušieną paprastai perka jaunos mamos, pradedančios primaitinti kitu maistu savo kūdikius. Jos nori, kad mėsa būtų itin šviežia, todėl dažniausiai perka po 300–500 gramų, o prieš Velykas klientai pageidauja, kad triušis svertų apie 2,5 kilogramo.
„Velykoms triušiena itin populiari. Įprastai parduodu po penkis ar šešis triušius per savaitę, o prieš tas pavasario šventes tiek per dieną nuperka“, – palygino E. Baranauskienė.
Kilogramas triušienos kainuoja 7,24 euro, tačiau galima derėtis. Ūkininkė pasakojo, kad triušiena itin vertinama gurmanų, mat tai balta ir labai maistinga mėsa. O svarbiausia, pasak augintojos, kad triušiai nesugeria radiacijos, todėl jų mėsa – ekologiška.
Ieško stiprių ir didelių
Kokios Velykos be margučių. Turgavietės prekystaliai tiesiog nukrauti margintais kiaušiniais: vištų, žąsų, putpelių ar mediniais. Kone kiekvienas kiaušinių prekeivis gali pasiūlyti ir įvairiausių dažų, vaško ar natūralių priemonių dažyti. Galima rasti net svogūnų lukštų.
Lietuviškais kiaušiniais prekiaujanti Rima pasakojo, kad panevėžiečiai kiaušinius pradėjo pirkti jau nuo Verbų sekmadienio. Pasirinkimas išties įvairus: rudi ir balti, dideli ir maži. Patys perkamiausi – rudi dideli kiaušiniai. Dažniausiai žmonės perka po dvidešimt kiaušinių, bet kartais paprašo ir 50–60. O savotiškas rekordas šiemet – net 120 kiaušinių.
Jų pirkėjas pasakojo, kad Velykoms iš užsienio žada grįžti trys vaikai su šeimomis, išsiilgę lietuviškų produktų, todėl ruošia gausų vaišių stalą.
„Prieš Velykas didelė baltų kiaušinių paklausa, patys populiariausi – didžiausi, stipriais lukštais. Jie nesunkiai dažomi, tik svarbu nepagailėti druskos ir acto. Ir virti ant kuo mažesnės ugnies, kad kiaušiniai neskiltų“, – patarė Rima.
Pasak jos, žmonės vėl grįžta prie senųjų marginimo būdų: svogūnų lukštais, medžio žievėmis, kavos tirščiais, burokėlių sultimis ar vaistažolėmis.
Turguje taip pat didelė įvairovė medinių margučių, tinkamų stalui papuošti ar dovoti. Jais prekiauja net iš Ukrainos atvykusi Irina. Moteris pasakojo, kad gaminti medinius margučius – jos šeimos verslas. Visus metus juos drožia, gludina ir dažo, raižo, o iki Velykų likus porai savaičių jais prekiauja didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Lina DRANSEIKAITĖ
