Greitųjų kreditų rinkoje išlieka teigiamos tendencijos – trečiąjį šių metų ketvirtį toliau sparčiai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų, tuo metu metų pradžioje labai smukusi skolinimo apimtis tebėra panašaus lygio.
BNS nuotr.
„Naujausi duomenys dar kartą patvirtina, kad teigiamos metų pradžios tendencijos greitųjų kreditų rinkoje nėra atsitiktinės. Trečiąjį ketvirtį trumpesnio laikotarpio pradelstų greitųjų kreditų skaičius buvo mažiausias per trejus metus, o tai mažina ir ilgesnio laikotarpio pradelstus mokėjimus. Skolinti gerokai atsakingiau verčia Vartojimo kredito įstatymo sugriežtinimas, nuolatinė aktyvi priežiūra. Prie to prisideda ir besikeičiantis vartojimo kredito davėjų požiūris“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Per devynis šių metų mėnesius vartojimo kredito davėjai klientams suteikė 192 tūkst. greitųjų kreditų – beveik 3,5 karto mažiau nei tą patį laikotarpį (670,2 tūkst. kreditų), suteiktų greitųjų kreditų suma sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 206 mln. iki 100,3 mln. eurų.
Rugsėjo pabaigoje iki 30 dienų buvo vėluojama grąžinti apie 9 tūkst. kreditų, arba beveik 40 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (14,8 tūkst. kreditų). Ilgiau pradelstų (30–60 dienų) kreditų skaičius sumažėjo dar labiau – 50,3 proc. iki 4,8 tūkstančio. Šių dviejų kategorijų pradelstų kreditų skaičius mažiausias nuo pat 2013 metų, kai buvo pradėta rinkti tokia statistika.
Dėl mažėjančio trumpojo laikotarpio vėlavimų skaičiaus sumažėjo ir įsisenėjusių, ilgiau nei 90 dienų, pradelstų greitųjų kreditų skaičius. Tokių greitųjų kreditų skaičius per metus sumenko 2,7 proc. iki 172,9 tūkstančio.
Šių metų trečiąjį ketvirtį iš Viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo buvo išbraukta 10 įmonių, kurios laiku nepateikė priežiūros institucijai įstatyme numatytų duomenų ir dokumentų. Tiesa, beveik visos šios įmonės trečiąjį ketvirtį aktyviai neteikė naujų vartojimo kreditų. Viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše (be kredito įstaigų) rugsėjo pabaigoje buvo 54 įmonės, iš jų 3 buvo įrašytos ir į Viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą.
Tarpusavio skolinimo platformų vartojimo kreditų portfelis ir toliau sparčiai auga. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis padidėjo 28,9 proc. iki 5,9 mln. eurų. Šis augimas yra labiau susijęs ne su daugiau suteiktų naujų vartojimo kreditų, bet su ilgu suteiktų paskolų terminu (apie 2,6 metų.) ir lėta kredito amortizacija.
