Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo medikai metų
pradžioje donorų mandagiai atsiprašydavo ir parodydavo jiems duris, o dabar jau
patys jų ieško, nes pradėjo stigti tam tikrų grupių kraujo.
Filialo direktorė Rita Vaitkienė teigia, kad ligoninės kraujo
ir jo komponentų daugiau neužsisako. Nuo 2010 metų sausio mėnesio už savo
pinigus privalančios pirkti kraujo gydymo įstaigos iš karto poreikius susimažino
maždaug trečdaliu ir toliau nelinkusios išlaidauti.
Panevėžio kraujo centras metų pradžioje turėjo kraujo ir jo
komponentų atsargų, todėl pradėjo riboti donorų priėmimą. Per kelis mėnesius
lėtai pildomos atsargos išseko, taigi dabar vėl tenka šauktis donorų.
Medikus stebina, kad vis rečiau Kraujo centro duris praveria ir
mokami donorai. Kita vertus, maždaug 10 procentų mokamų donorų kraujas yra
išbrokuojamas dėl mažo hemoglobino kiekio ir kitų nepatenkinamų rodiklių.
R.Vaitkienė neslėpė, kad labiausiai laukiami nemokami donorai.
Jų kraujas saugiausias. Be to, įstaiga suinteresuota taupyti savo lėšas. Mat
sumažėjus kraujo ir jo komponentų paklausai, kraujo centrai išgyvena
sunkmetį.
Panevėžio kraujo centro vadovė sakė, kad įstaigos finansinė
situacija dar nėra kritiška, tačiau neatmeta galimybės, kad ateityje, jeigu
kraujo poreikis nedidės, gali tekti mažinti etatus ir imtis kitų drastiškų
taupymo priemonių.
Naująja atsiskaitymo už kraują tvarka nepatenkintos ir gydymo
įstaigos. Jos teigia, kad kraujo ir jo komponentų pirkimas iš kraujo centrų joms
smarkiai kerta per kišenę, nes tam skirtos lėšos nepadengia realių išlaidų.
Sveikatos apsaugos ministerija žada pakoreguoti atsiskaitymo už
kraują tvarką.
Inga SMALSKIENĖ
