Vasaros pabaigoje nestinga šviežių vaisių ir daržovių, o juose gausu vitaminų, mikroelementų ir kitokių naudingų medžiagų, bet mažai kalorijų. Be to, šie produktai labai skanūs, todėl kai kurie žmonės įpranta maitintis vien jais. Deja, tokia mityba tinka anaiptol ne visiems.
Pasak dietologų, žali vaisiai ir daržovės pagerina žarnyno veiklą ir padeda gydyti širdies bei kraujagyslių, inkstų ligas, podagrą, patologinį nutukimą ir daugelį kitokių ligų. Tačiau misti vien augaliniu maistu galima tik pasitarus su gydytoju, nes sergant kai kuriomis ligomis arba nesaikingai valgant tokį maistą gali pablogėti sveikata. Kai kurie specialistai apskritai nepripažįsta vegetarinės mitybos, nes, jų manymu, vien augalinis maistas negali aprūpinti žmogaus organizmo reikiamu kiekiu vitaminų, mineralinių medžiagų ir aminorūgščių. Štai kodėl „užkietėjusiems“ vegetarams dažniausiai trūksta biologiškai aktyvių medžiagų, visaverčių baltymų, ypač vitamino B12, kalcio.
Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių vegetarizmas nepopuliarus. Jis retai rekomenduojamas gydymo tikslams. Nebent laikinai, pavyzdžiui, iškrovos dienos pasitelkiamos norint suliesėti. Kur kas labiau vertinama vadinamoji laktovegetarinė dieta: be augalinio maisto, leidžiama valgyti ir pieno produktus. Ji ypač rekomenduotina vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant apsisaugoti nuo aterosklerozės ir jos sukeliamų širdies ligų bei miokardo infarkto. Laikantis šios dietos patartina valgyti neriebius (0,5-2,5 proc. riebumo) pieno produktus. Organizmui reikalingas kuo įvairesnis maistas, todėl svarbu valgyti ankštinius produktus, riešutus, rupią duoną, vaisius, daržoves, augalinius aliejus.
Ovolaktovegetarinė dieta, be jau minėtų produktų, leidžia valgyti ir kiaušinius, todėl jos galima laikytis gana ilgai. Ji aprūpina organizmą visomis būtinomis medžiagomis, tarp jų ir vitaminu B12, kurio nėra augaliniame maiste.
Vaikams vegetarinis maistas visiškai netinka, nes besivystančiam organizmui būtini gyvulinės kilmės baltymai ir aminorūgštys, kurių yra mėsos ir žuvies produktuose. Neverta šių produktų visiškai atsisakyti ir sveikiems žmonėms. Tik pagyvenusiesiems reikėtų valgyti mažiau mėsos (užtenka 2 porcijų per savaitę) ir daugiau vaisių bei daržovių (iki 500-600 g per dieną). Jeigu mėsos visiškai nesinori ir jos nevalgant savijauta nepablogėja, kurį laiką taip galima maitintis, nes veikiausiai organizmui nieko nestinga.
PARENGĖ
L.ŽUKAITĖ
