Veganizmas – ne tik specifinė mityba, bet ir savito gyvenimo būdo propagavimas.
Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus.
Veganizmo pradžia
Veganizmas labai dažnai painiojamas su vegetarizmu. Tačiau šie du mitybos ir gyvenimo būdai išties skiriasi. Vegetarai netoleruoja savo valgiaraštyje bet kokios rūšies mėsos, o štai veganai atsisako vartoti bet kokius gyvulinės kilmės produktus.
Veganizmas yra gyvenimo būdas, kurio esmė – visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas. Dažniausiai tai liečia maistą, tačiau etinių motyvų veganai taip pat nepritaria tam, kad gyvūnai būtų naudojami drabužių pramonėje ar kitokioms reikmėms, kurios gali gyvūnui sukelti skausmo arba mirtį.
Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus. Nenešioja drabužių iš odos, kailių, šilko, pūkų, pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms.
Žodis „veganas“ pirmą kartą buvo paminėtas Donaldo Vatsono 1944 metais išleistame, pirmajame žurnalo „Vegan News“ numeryje. Jame autorius teigė, jog žmonija turi atsisakyti gyvūnų išnaudojimo, bei tai, kad lig tol vegetarų vartoti pieno produktai negali būti įtraukti į „humanišką dietą“. Tais pačiais metais jis įkūrė Anglijos veganų draugiją. Šiuo metu analogiškos veganų asociacijos yra įsisteigusios daugelyje pasaulio valstybių.
Nauda sveikatai
Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visais gyvenimo etapais visiems žmonėms, įskaitant nėščiąsias, žindančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.
Įvairiais medicininiais tyrimais įrodyta, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas tiesiogiai susijęs su geresne žmonių sveikata.
Pastebėta, kad veganai yra mažiau linkę į nutukimą, jų žemesnis kraujo spaudimas, mažesnis cholesterolio kiekis kraujyje. Šie veiksniai užtikrina mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Mažesnė kūno masė taip pat susijusi su mažesne vėžinių ligų, osteoporozės, astmos bei diabeto rizika. Įtaka sveikatai gali būti paaiškinami tuo, kad veganų valgiaraštis yra turtingesnis augalinių skaidulų, kalio bei magnio, folinės rūgšties, vitaminų C ir E bei karotinoidų.
Su augaliniu maistu gaunama gerokai mažiau pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes intensyviai užaugintais pašarais šeriami gyvūnai, priklausydami aukštesniam mitybos grandinės lygmeniui, daugiau šių kenksmingų medžiagų sukaupia savo organizme. Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams.
Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių nepageidaujamų medžiagų. Ypač didelė rizika atsiranda valgant žuvį, joje kaupiasi dideli kiekiai sunkiųjų metalų ir kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų.
Galimas neigiamas poveikis
Visgi yra žmonių, kurie išreiškia skeptišką požiūrį į veganizmą. Dažniausiai teigiama, kad augaliniu maistu paremta mityba gali neužtikrinti pakankamo kai kurių maistinių medžiagų, gyvybiškai svarbių mikroelementų pasisavinimo.
Dėl nesubalansuotos veganiškos mitybos organizmui gali trūkti geležies, cinko, kalcio, jodo, nepakeičiamų riebiųjų rūgščių, vitamino B12. Šių medžiagų trūkumas veganams gali sukelti išties daug rimtų sveikatos problemų.
Didžiausią nerimą kelią vitamino B12 trūkumas. Šio vitamino gausu mėsoje, piene ir kiaušiniuose, tačiau augaluose jo praktiškai nėra. Pagrindiniai trūkumo požymiai panašūs į anemijos. Pasireiškia mažakraujyste, išbalusiomis lūpomis, pabalusia oda, sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, oro trūkumu. Degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas po krūtine, pakrikusi psichika. Neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija, vizualiniais sutrikimais, nemiga, šlapimo pūslės ir vidurių sutrikimais.
Suaugusiesiems trūkumas pasijunta po 5–10 metų, nes organizmas kurį laiką naudoja sukauptas vitamino atsargas, kūdikiams, kurių motinos maitinasi veganiškai, yra pavojus negauti reikiamo vitamino kiekio, taigi trūkumas gali pasireikšti iškart.
Veganams būtina kasdien vartoti produktų, prisotintų vitamino B12: sojos gėrimų, kukurūzų dribsnių bei mėsos pakaitalų.
Pieną keiskite kopūstais
Kyla klausimas ir dėl kalcio bei vitamino D trūkumo. Kalcis labai svarbus augimo laikotarpiu – jis atsako už kaulų ir dantų formavimąsi. Kalcio nauda neabejotina: kauluose kalcis kartu su fosforu sudaro kaulo struktūrą, užtikrina dantų tvirtumą, kalcis dalyvauja kraujo krešėjimo procese, svarbus panaudojant geležį kraujodaros procese, būtinas normaliai nervų sistemos veiklai. Be to, kalcis svarbus kovoje su alerginėms reakcijoms ir depresija.
Kai kalcio per mažai gaunama su maistu, atsiranda kaulų retėjimo rizika, tai nulemia įvairiausius kaulų lūžius. Lėtinis kalcio trūkumas kraujyje gali pasireikšti ir raumenų mėšlungiu, blogu apetitu, širdies veiklos sutrikimu, galūnių tirpimu, silpnais plaukais, lūžinėjančiais nagais. Galimas dažnas kraujo tekėjimas iš nosies.
Vitamino D trūkumas siejamas su širdies ligomis. Dėl vitamino D trūkumo kūdikiams vystosi rachitas. Vitamino D stoka daugiau nei du kartus padidina riziką susirgti diabetu, kardiomiopatija – širdies raumenų nusilpimu, tai lemia didesnę mirties riziką. Maisto produktai, turtingi vitamino D, ypač reikalingi žiemą, nes tada organizmas gauna mažai saulės.
Kad gautų pakankamai kalcio ir vitamino D, veganai turi valgyti daug brokolių, briuselinių, lapinių bei pekininių kopūstų. Tai pat reikėtų gerti daug kalcio praturtintų sojos gėrimų, morkų sulčių, valgyti daug kukurūzų dribsnių, apelsinų, figų, svogūno laiškų, virtų pupelių, sezamų sėklų.
Rizika besilaukiančioms
Geležies nepakankamumas ypač aktualus besilaukiančioms, maitinančioms mamoms ir kūdikiams. Dėl šios priežasties daugelyje šalių nėščiosios veganės priskiriamos rizikos grupei. Jeigu greitai pavargstate, nervinatės dėl smulkmenų, jus kamuoja galvos skausmai, raumenų silpnumas, visai gali būti, kad jūsų organizmui trūksta geležies.
Daržovės nėra labai turtingos geležies, tačiau kai kurios jos turi daugiau nei kitos. Geležies turtingos daržovės yra šios: bulvės, špinatai, salotos, burokėliai, pupelės, žirniai, lęšiai, brokoliai, šparagai, moliūgai, pekininiai kopūstai, pomidorai. Valgykite abrikosus ir slyvas, granatus, razinas, ryžius, grikius.
Polinesočiosios omega-3 riebiosios rūgštys yra svarbios širdies bei kraujagyslių sveikatai, smegenų ir akių funkcijoms. Šios rūgštys gaunamos iš žuvies. Veganai šių rūgščių gali gauti tik iš specialių maisto papildų.
Jodo žmogaus organizmui reikia ypač mažų dozių, tačiau jo vaidmuo labai svarbus. Geras jodo šaltinis joduota druska, tik jodas greitai išgaruoja, todėl ją reikia laikyti uždarame inde, tamsioje vietoje ir dėti į maistą po terminio apdorojimo.
Jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Hormonas tiroksinas skatina medžiagų ir energijos apykaitą, augimą, psichinį vystymąsi, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, daro įtaką nervų sistemos veiklai, raumenų, kraujo apytakos, endokrininių liaukų, ypač posmegeninės ir lytinių, funkcijoms.
Esant jodo trūkumui žmonės darosi lėtesni, nervingi, jautresni, priauga svorio, jaučia nuovargį. Kai jodo trūksta nėščiosioms, sustoja vaisiaus fizinis ir protinis vystymasis. Jodo randama jūros žuvyje, piene, kiaušiniuose, tačiau veganai jo gali gauti iš pupelių, vynuogių, įvairių kruopų.
Parengė K. JUŠKAITĖ
