Vedybų sutartis meilei nekenkia

Sutaria dėl turto

Statistika įsimylėjėliams negailestinga – amžiną meilę
prisiekia, bet savo pažadą ištesi praktiškai tik kas antra pora. Visos kitos
anksčiau ar vėliau dėl įvairiausių priežasčių palūžta.

Skyrybų atveju įprastai sutuoktiniai skirtingais keliais pasuka
su didžiuliais barniais ir meilę pakeitusia neapykanta. Ypač daug kivirčų kyla,
kai tenka pasidalyti per santuokos metus įgytą turtą.

Teisininkai tvirtina, kad turtiniai klausimai įžiebia
didžiausius ir karščiausius barnius. O nuo jų prasideda ir įvairiausi ginčai, ir
manipuliacijos. Pavyzdžiui, nepasitenkinus po skyrybų „atsikąstu“ turto gabalu,
pradedama grasinti neleisti matytis su vaikais.

Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarė Rūta Rastenienė
patikino, kad kultūringesnės, greitesnės ir be didelių pykčių skyrybos įmanomos
– tam praverčia iki santuokos ar po jos sudaryta sutartis. Tada turtinius
klausimus vyras ir žmona aptaria draugiškai iš anksto, tad užbėga įvairiems
nesusipratimams už akių.

Notarė patvirtino, kad ikivedybinės ir povedybinės sutartys
nėra populiarios, tačiau kasmet jų sudaroma vis daugiau.

„Panevėžyje per metus pas vieną notarą vedybinių sutarčių
sudaroma vos keletas. Galbūt situacija kiek kitokia Vilniuje ar Kaune. Tačiau
tokios sutartys mūsų šalyje nėra populiarios. Tikriausiai todėl, kad
įsimylėjusiems žmonėms atrodo, jog turtą dalytis yra negražu, lyg ir
prieštarauja kilniems jausmams. Tačiau meilė ir piniginiai reikalai – skirtingi
dalykai, todėl nereikėtų jų painioti. Ne paslaptis, kad meilei praėjus prasideda
didžiuliai pykčiai, į ginčą įsivėlę besiskiriantieji bylinėjasi po kelerius
metus“, – „Sekundei“ teigė teisininkė.

Neištikimybės neįtraukia

Pasak R.Rastenienės, vedybine sutartimi sutuoktiniai
išsprendžia tik turtinius klausimus: nustato turtines teises ir pareigas
susituokus, po skyrybų ar gyvenant atskirai. Lietuvoje vedybinė sutartis
sudaroma tik dėl turtinių sutuoktinių santykių, pavyzdžiui, dėl tarpusavio
išlaikymo, vaiko mokslo apmokėjimo, dalyvavimo tenkinant šeimos reikmes,
įsigyjant turtą.

Sutuoktiniai iš anksto gali numatyti, kieno nuosavybėn atiteks
iki santuokos ir gyvenant susituokus įgytas turtas. Notaro patvirtinta vedybinė
sutartis būtinai turi būti įregistruota Vedybų sutarčių registre.

„Atėjusiesiems pas notarą meilė tikrai netrukdo. Tiesiog
sutuoktiniai draugiškai sutaria turtiniais klausimais. Praktiškai visi
apsilankantieji jau puikiai žino, ko nori. Notaras tik turi žiūrėti, kad
sutartis atitiktų įstatymus, kad nebūtų vienpusiška, kad nė vienas sutuoktinis
nebūtų labai nuskriaustas. Beje, vedybinę sutartį pas notarą galima nutraukti
abipusiu sutarimu. Jei ją nutraukti nori vienas iš sutuoktinių arba pageidaujama
sutartį pakeisti, tą galima padaryti tik teismine tvarka“, – sakė pašnekovė.

Notarės teigimu, iš esmės visos sudaromos sutartys yra
panašios. Lietuvoje sudaromose vedybų sutartyse, skirtingai nei kitose šalyse,
pavyzdžiui, JAV, neleidžiama numatyti kokių nors sankcijų dėl neištikimybės. Į
vedybų sutartį neįmanoma ir įtraukti punkto, kuris išspręstų vaikų auginimo
klausimus po skyrybų.

„Vedybine sutartimi sutuoktiniai gali siekti apsaugoti save ar
šeimą turtiniu atžvilgiu, bet ne moraliniu. Pavyzdžiui, galima apsaugoti šeimą
nuo būsto netekimo, jei vienas iš sutuoktinių prasiskolintų. O vaiko auginimo
klausimus sprendžia teismas. Neištikimybės atveju teisėjai gali nustatyti
moralinę žalą. Vedybinėje sutartyje tai nesprendžiama, nors tokių pageidavimų
būna. Tiesiog sutuoktiniai prisižiūri užsienio filmų ir patys užsinori tokius
punktus į sutartį įtraukti“, – patikino R.Rastenienė.

Išvengia manipuliacijų

Notarė patikino, kad daugiau informacijos apie vedybinę sutartį
sulaukę lietuviai ją sudaryti susigundytų kur kas dažniau. Esą kol kas tiesiog
trūksta atitinkamo švietimo: poros nesupranta, kad sutartis su jausmais, meile
ir išankstinėmis skyrybų prognozėmis nieko bendra neturi. Todėl ikivedybinių ir
povedybinių sutarčių pageidauja dažniau labiau išsilavinę vyrai ir moterys.
Beje, įprastai vienas iš sutuoktinių būna gana pasiturintis arba ketina įsigyti
didelį turtą.

„Sunku pasakyti, vyras ar moteris būna vedybinės sutarties
sudarymo iniciatorius. Pavyzdžiui, turtingas vyras gali siekti skyrybų atveju
apsaugoti savo turtą, o jo sutuoktinė gali norėti vedybine sutartimi
apsisaugoti, kad neatsidurtų gatvėje. Tokios diskusijos paprastai prie notaro
jau nebevyksta, pora ateina sutarusi. Galima pasakyti, kad dažniausiai vedybines
sutartis sudaro išsilavinę žmonės, pasiturintys verslininkai ir tie, kuriems jau
teko patirti skyrybas, kurie jau turi skaudžios patirties, nes pagal amžiaus
vidurkį vedybines sutartis sudaro 30–40 metų sutuoktiniai“, – kalbėjo
R.Rastenienė.