P. E. Pukytės darbuose galima įžvelgti F. Kafkos ir S. Becketto parafrazes, o L. Jablonskis perpasakoja žymių asmenybių meilės istorijas.
Menininkai Paulina Eglė Pukytė ir Linas Jablonskis dirba su rasta medžiaga, ją sluoksniuoja, sugretina, permontuoja… Taip jie žaidžia ir su vizualiais artefaktais, ir su gerai žinomomis istorijomis. Balandžio 24-ą dieną 18 val. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ „Katinėlis & Gaidelis“ pristato P. E. Pukytės judančius vaizdus „Dialogas“ (I, II) ir „Metamorfozė“ bei L. Jablonskio piešinių seriją „Išsirišę meilės siūlai“.
P. E. Pukytės video ir animacijoje galima įžiūrėti Franzo Kafkos ir Samuelio Becketto parafrazes: iš literatūros apie grožį ir kūno tobulinimą siaubingai sukaustytais judesiais (pagal instrukcijas) „išropoja“ moteris, o du valkatos, bardamiesi tarsi vienas su kitu, nors iš tiesų visai skirtingose vietose, ir vėl amžinai laukia Godo.
L. Jablonskis perpasakoja Napoleono ir Žozefinos, Frederico Chopino ir Žorž Sand, Adolfo Hitlerio ir Evos Braun, Cezario ir Kleopatros meilės istorijas, tačiau tuose neva komiksuose taip nieko iš tikrųjų ir neįvyksta. Kas yra tie „tarpusavio santykiai“ ir ar apskritai egzistuoja toks dalykas kaip susikalbėjimas?
Paroda turėjo vadintis „Nutrūkę meilės siūlai“, bet vėliau L. Jablonskis dėl niekam nežinomų priežasčių nusprendė šį pavadinimą pasilikti tik sau, o „nutrūkę“ pakeitė į „išsirišę“ (nes tai toli gražu ne tas pat), nors teigia, kad būtent taip ir vadinosi nuo pradžių.
